Kampuočių kaimo kryžiai

Kampuočiai – lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje. Anksčiau buvo vadinamas Senaisiais Kampuočiais. Pirmą kartą minimas 1642 m. 1854 m. išskirstytas į vienkiemius. Tarpukariu veikė lietuviškų organizacijų padaliniai. 1957 m. įsikūrė LVKD skyrius. Buvo populiari saviveikla: 1961-1995 m. surengti aštuoni vaidinimai. Kampuočių gyventojai garsėja pavyzdingais ūkiais ir visuomeniniu aktyvumu. Į Kampuočius įjungti buvę Reizginės ir Daržininkų kaimeliai. Per kaimą eina kelias iš Punsko į Pristavonis ir Paliūnus. Čia pat, į pietus nuo jo, yra ir Kampuočių ežeras. 1880 m. duomenimis, buvo 200 gyventojų, 2000 m. – 100, o dabar yra 20 šeimų. Ant ežero kranto, priešais savo sodybą, 1990 m. Juozas Pečiulis pastatė paminklinį akmenį Kovo 11-osios dienai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui atminti. Šalia auga Laisvės ąžuolynas, kuriame ąžuoliukus įvairiomis progomis pasodinę yra vietiniai ir svečiai.
Nuotraukų ir teksto autorius Dovydas Grigutis
Kampuočių kaimo kryžiai
Kampuočių kaimo kryžius, stovintis prie Kampuočių ir Agurkių kelių sankryžos. Pastatytas 1919 m. įamžinant aukas ir pastangas kovose dėl šio krašto nepriklausomybės. Akmeninė kryžiaus dalis atlikta Kalvarijoje.
Kampuočių kaimo kryžiai
Paminklinis akmuo su kryžiumi prie Gražinos ir Jono Pečiulių sodybos. Jį 1990 m. pastatė Juozas Pečiulis Kovo 11-ajai - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai atminti. Paminklą lanko mūsų krašto svečiai, čia vyksta moksleivių patriotiniai mitingai.
Kampuočių kaimo kryžiai
Paminklas-drožinys knygnešiui Vincui Kaminskui atminti
Kampuočių kaimo kryžiai
Pakelės kryžius prie Stoskeliūnų sodybos, Jono Stoskeliūno pastatytas 1981 m. Medinę dalį atliko Jonas Valinčius iš Pristavonių.