POLITIKA
Praėjusią savaitę užsienio politikai ir ekonomistai nei iš šio, nei iš to ėmė liaupsinti mūsų valstybę, esą ji sėkmingai susidorojo su ekonomine krize ir šiuo metu yra viena sparčiausiai besivystančių Europos Sąjungos ekonomikų. Tačiau Lietuvos gyventojai tos spartos ir vystymosi kažkodėl nepastebi. Gal kitaip žiūri nei švedai ar vokiečiai? Pasirodo, mes puikiai gyvename. Tik patys nežinome. Tačiau apie tai, kad puikiai gyvename, mus informuoja užsieniečiai. Trečiadienį į Lietuvą užsukęs Lenkijos ekonomikos viceministras Andžejus Dycha rimtu veidu pareiškė, jog Lietuvoje sukurtos labai geros sąlygos verslui plėtoti“, nors verslas iš mūsų šalies iš tiesų išsikelia. Bet jį pranoko ketvirtadienį į Vilniuje surengtą Švedijos verslininkų apdovanojimų ceremoniją atvykęs „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelis Volfas, tėkštelėjęs, kad „Lietuva yra stipriausia šalis Europoje“. Netrūko ir kitų liaupsintojų. Pasirodo, mes puikiai gyvename su menkučiais atlyginimais, dideliais mokesčiais ir rekordinėmis kainomis. RESPUBLIKA
Mūsų politikai nesirūpina, ar jiems dėkoja šalies gyventojai. Tačiau visada džiaugiasi, jei jiems dėkoja Vakarai. Net ir už gražią Lietuvos gamtą bei didžkukulius. Nors tai yra tik diplomatiškas ir niekuo neįsipareigojantis gestas. Tačiau mūsų politikai nuo vakarietiškų liaupsių apsvaigsta. Tarkime, V.Adamkus savo prisiminimų knygoje 2004 m. gruodžio 17-ąją rašo: „Per popietinį posėdį sėdėjau greta Žako Širako (Jacques Chirak). Jis nuoširdžiai pasveikino mane dėl sėkmingos diplomatinės misijos Ukrainoje“. 2005 m. sausio 14-ąją V.Adamkus ir vėl džiūgauja. „Dž.Bušas (G.W.Bush) dėkojo mums už sėkmingą tarpininkavimą Kijeve“. O koks tų liaupsių ir sėkmių rezultatas? Dabar, praslinkus beveik dešimtmečiui? Viktoras Juščenka neperrinktas. Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko – kalėjime. Vakarų santykis su Ukraina nė kiek nepakitęs. Vadinasi, Lietuvos sėkmė nebuvo nei sėkmė, nei koks nors praradimas. Nulis, ir viskas. Veltui išeikvoti transporto degalai. RESPUBLIKA
Gyvenate kitame mieste, bet trokštate balsuoti už Neringą Venckienę Vilniuje? Labai paprasta: ateikite į sostinės savivaldybę ir greitai sutvarkysite šį reikalą. Tiesa, reikės pasakyti, kur apsistosite, – tinka ir premjero adresas Turniškėse. „Lietuvos ryto“ žurnalistinis eksperimentas parodė: Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir jos rinkimų štabo būgštavimai, kad Vilniaus Gedimino prospekto 24-ojo namo 40-asis butas gali tapti jos konkurentės Naujamiesčio vienmandatėje apygardoje N.Venckienės šalininkų baze, nėra be pagrindo. Reitingų rodyklė „Drąsos kelio“ kandidatams ir jų prieštaringai vertinamai vedlei N.Venckienei sėkmės sostinėje kol kas nežada, todėl jų rėmėjams, kurių daugiausia yra Kaune ir Kauno rajone, būtina bent trumpam tapti vilniečiais. Tai visai nesunku. Vien per pastarąjį mėnesį Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravo per 300 žmonių iš kitų miestų. Kilo įtarimų, kad į sostinę plaukia N.Venckienės šalininkai, kurie, deklaravę gyvenamąją vietą Gedimino prospekte, patenka į Naujamiesčio rinkimų apygardą ir čia gali balsuoti už „Drąsos kelio“ kandidatę. LIETUVOS RYTAS
I.Degutienė ir kitas kandidatas Naujamiesčio apygardoje Arminas Lydeka kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydami sustabdyti registraciją „vaiduoklių būstinėje“, nes ji gali iškreipti situaciją per rinkimus. „Seimo pirmininkė įsitikinusi, kad fiktyvi registracija, rinkėjų, kurie jos galimai gerai nepažįsta, antplūdis yra ydingas reiškinys. Jis atveria kelią manipuliacijoms rinkimų metu. Bet VRK atsakė, jog toks yra savivaldybės sprendimas, ir rinkimų komisija negali jam padaryti įtakos“, – aiškino Seimo pirmininkės padėjėjas Juozas Ruzgys. Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai „Lietuvos rytui“ negalėjo pasakyti, kokia dalis iš naujai deklaravusių gyvenamąją vietą sostinėje yra atvykę iš Kauno ar Kauno rajono. LIETUVOS RYTAS
Šiandieną minima Europos kalbų diena ne tik šventė, bet ir dar vienas priminimas, kad mėtyta ir vėtyta lietuvių kalba XXI a. susiduria su naujais iššūkiais, kurių, anot kalbininkų, konkurencingame pasaulyje mažos šalies kalba nepajėgi atlaikyti. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad viskas gali pasikeisti, jei tik patys tinkamai susidėliosime prioritetus. Nors kalbininkai ne kartą tautiečius gąsdino, esą lietuvių kalba ilgainiui išnyks, žurnalistas, rašytojas ir keliautojas Algimantas Čekuolis į tokias kalbas numojo ranką, esą jokio pavojaus mūsų gimtajai kalbai nėra. O tai, kad ji kinta, pasak jo, yra normalus reiškinys. “ Kažkada geresnė buvo lenkų, vėliau rusų kalba, šiandieną anglų, o lietuvių kalba nuolatos lieka podukros vietoje. Ta psichologinė nuostata yra priežastis kalbininkams kategoriškiau kalbėti. Pasitikėti kalbėtojo sąmoningumu neturime istorinio pagrindo“, – aiškino profesorius kalbininkas Albinas Drukteinis. Nepaisydamas to, A.Drukteinis mano, kad ženklų apie lietuvių kalbos traukimąsi iš tam tikrų sferų jau yra. VAKARO ŽINIOS
Kauno klinikinės ligoninės buvęs direktorius konservatorius Kęstutis Mazurkevičius nusprendė netylėti ir prabilo apie brutalų partijos kolegų Seimo narių spaudimą atstovauti jų interesams. TS-LKD partijai priklausantis medikas tvirtino, kad įtakingi Kauno konservatoriai ir Seimo nariai Vincė Vaidevutė Markevičienė, Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas jį bandė spausti dėl įvairių dalykų: kad ligoninė miesto centre atsisakytų dalies patalpų, kad būtų įdarbinti savi žmonės ar proteguojamos tam tikros įmonės. „Pas mane atėjo Arimantas Dumčius ir pradėjo girti vieną privačią bendrovę. Esą būtų geriausia, jei ji prižiūrėtų mano vadovaujamos ligoninės šilumos ūkį“,- pasakojo K.Mazurkevičius. KAUNO DIENA
„Žmonės mane myli, apklausų rezultatai man palankūs. Tačiau ne visi yra manimi patenkinti: aš nepatinku politiniam elitui“, – taip atviravo prezidentė Dalia Grybauskaitė ispanėms. Ispanijos moterų žurnalas „Yo Dona“ mūsų šalies vadovę apibūdina kaip ekonomistę ir diplomatę, kuriai pavyko vos per dvejus metus ištraukti šalį iš krizės. Šis interviu paskelbtas oficialioje prezidentės interneto svetainėje. Prezidentės teigimu, politikai yra nutolę nuo paprastų žmonių, dauguma ateina į valdžią, kad ja pasinaudotų arba praturtėtų, o atstumas tarp elito ir žmonių yra pavojingas: „Žmonės netiki politikais ir galbūt dėl to labiau pasitiki manimi.“ Anot šalies vadovės, Lietuvoje reformos įsibėgėja, tačiau vidurinė klasė yra labai negausi, tai sukuria labai sudėtingas sąlygas. „Į susirinkimus einu gerai pasiruošusi, nepalieku to darbo savo padėjėjams. Ir dar vienas dalykas: niekada niekada nemeluoju.“,- sakė prezidentė. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Margionių kaimo (Varėnos r.) bendruomenė tęsia tradiciją – pastatė naują kryžių, o į šalia esančias kapines nuvežė ir supjovė apipuvusį senąjį, kuris bus sudegintas Vėlinių lauže. Šalia kelio Varėna-Druskininkai, prie Margionių kaimo kapinaičių, iškilo naujas net 18 metrų aukščio kryžius. Jam tinkama pušis buvo rasta miške netoli Musteikos, iš čia pušis buvo atvežta ir 1989 metais pastatytam kaimo kryžiui. Nuo senojo kryžiaus ant naujo perkeltos atnaujintos abi kryžialentės ir koplytėlė, o kryžius nuvežtas į kapinaites, supjaustytas ir su kitais nuo kapų surinktais aplūžusiais kryžiais čia bus sudegintas Vėlinių lauže. Kryžiai šiame krašte išskirtiniai – aukšti, kad išsiskirtų iš aplink augančio miško. Jie vadinami dvigubaisiais arba vyties, nes su dviem kryžialentėmis. LIETUVOS RYTAS
Į susitikimą Klaipėdoje su Lietuvos ROTARY klubų nariais atvykusi viešnia iš Danijos – 1460 apygardos, jungiančios 51 danišką ir 45 lietuviškus klubus, valdytoja Anette Lowert – sakė, jog Lietuvos rotariečiams nebereikia didelės „didžiojo brolio“ globos, nes jie gali egzistuoti ir dirbti savarankiškai, tad nuspręsta kurti naują apygardą, kuri apimtų tik Lietuvos klubus – tai suteiks daugiau laiko ir galimybių pokyčiams. Pasak A. Lowert, dar 1985 metais pasaulyje buvo fiksuota 3 500 susirgimų poliomielitu atvejų, o šiuo metu poliomielito virusas gajus tik trijose šalyse, ir esame arti to, jog išspręsime šią problemą. Viešnia padėkojo Lietuvos ROTARY klubų nariams, jog šie poliomielito išnaikinimo programai skyrė 19 tūkst. litų. Lietuvos ROTARY organizacijos pirmininkė Vilma Mažeikienė susitikime akcentavo ilgalaikes tarptautinių jaunimo organizacijų mainų programas. Pažangus, aktyvus jaunimas turės galimybę išvykti į užsienį stažuoti, mokytis, kad vėliau galėtų būti Lietuvos ambasadoriais toje valstybėje. VAKARŲ EKSPRESAS
Kaunietis Audrius gyvena trijų kambarių bute. Ten glaudžiasi ne vienas, o su ypatingu draugu – aligatoriumi. Augintinio vardas – Gena. „Draugas parvežė iš Afrikos.“ Kaunietis ir jo roplys gerai sutaria, nors itin nesibičiuliauja. „Buvau kelis kartus už uodegos pagavęs. Reakcija žaibiška – iš karto šoktelėja ir puola. Dieną dažniausiai miega, jei ne, pliuškenasi, ėda ar gulinėja. Tik naktimis dabar nervina – neleidžia miegoti. Jis dantis meta, todėl graužia akmenis, neturi ramybės. Paskutinį kartą, kai matavau, jo ilgis siekė 1,20 ar 1,30 metro. O kiek sveria, net neįsivaizduoju“, – sakė vaikinas. Gena maitinamas kas tris dienas. „Ėda tik nevalytą strimėlę. Daugiau nieko“, – teigė Audrius. KAUNO DIENA
Neries regioninio parko specialistai patikrino Neries šlaite ties Airėnų kaimu iškeltus inkilus retiems ir saugomiems žvėreliams – didžiosioms miegapelėms (Glis glis). Inkiluose buvo rastos penkios žiemos miegui besiruošiančios didžiosios miegapelės. Užmigusios spalio pradžioje, jos prabunda tik gegužės mėnesį. Didžiosios miegapelės – itin reti ir saugomi Lietuvoje gyvenantys žinduoliai. Jos įrašytos ne tik į Lietuvos Raudonąją knygą, bet ir į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą ypač saugomų gyvūnų sąrašą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Labiausiai Lietuvoje į pietus nutolusiame Musteikos kaime (Varėnos r.) įkurtame Drevinės bitininkystės muziejuje tradicinė Paskutinio medkopio šventė sutraukė neregėtai gausų medaus kopinėtojų būrį. Puodynėlių su medumi ir kitokių prizų nusipelnė tos komandos, kurios greičiausiai atėjo prie nurodytų drevių ir pakeliui geriausiai atsakinėjo į klausimus apie bites, bitininkystę ir bitininkus. Daugelis pirmą kartą matė, kaip bitininkas R.Norkūnas pasikėlė į pušį geiniu prie drevės, atidengęs ją išpjovė dalį korių ir visus pavaišino šviežiu medumi. Iš drevės išskridusios bitės medaus laižytojams neleido čia užsibūti ilgiau. „Senovėje bitininkai kopinėti medaus į dreves eidavo rudenį, po bulviakasio, kai išsirita paskutinės kirmėliukės ir bitės pasiruošia žiemai. Todėl ir mūsų bityne, puoselėjančiame senovinę bitininkystę, tik šiuo laiku vyksta medkopis“, – sakė R.Norkūnas. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Vakar Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė grąžinti į pareigas atleistą FNTT direktoriaus pavaduotoją Vytautą Giržadą. Jam priteista 20 tūkst. neturtinės žalos ir 6,3 tūkst. litų dydžio mėnesinio darbo užmokesčio (sumokėti privaloma daugiau nei už 5 mėnesius – nuo vasario 15-osios, kai buvo pašalintas iš posto). V.Giržado skundas dėl jo atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas tik iš dalies. Pasisakydamas dėl tyrimo poligrafu tvarkos ir jos laikymosi, teismas priėjo prie išvados, kad ši tvarka buvo pažeista, t.y. buvo nesilaikyta tyrimo poligrafu paskyrimo tvarkos, nustatytos Poligrafo naudojimo įstatyme. Teismas kritiškai vertino Generalinės prokuratūros prašymą, adresuotą departamentui, atlikti tyrimą siekiant nustatyti asmenis, kurie atskleidė informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Taip pat, kolegijos nuomone, buvo pažeista ir V.Giržado pakartotinio tyrimo poligrafu tvarka, nes pagal įstatymą pakartotinis tyrimas gali būti paskirtas tiriamojo prašymu. „Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pakartotinį tyrimą paskyrė vidaus reikalų ministras 2012 m. sausio 20 d. raštu“, – teigė teismas. RESPUBLIKA
Vakar Šiauliuose lankėsi teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius. Vizito į Šiaulius tikslas – aptarti nuo liepos 1 dienos įsigaliojusio Probacijos įstatymo įgyvendinimo reikalus , taip apat apžiūrėti tas Šiaulių vietas, kuriose savanoriškai pluša nuteistieji. R.Šimašuiaus teigimu, baigiantis kadencijai vizitų metu po šalies įkalinimo įstaigas jis norįs peržiūrėti, kas nuveikta ir ko nespėta nuveikti. Taip pat pasirūpinti darbų tęstinumu. „Nenuveiktų darbų yra. Pastebėjau ir klaidelių,- „Šiaulių kraštui“ sakė teisingumo ministras. – Jas dar galima spėti ištaisyti. Arba nugludinti kampus“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pagal ELTĄ