Agentūra „Reuters“ paskelbė, kad Lietuva artimiausiu metu ketina skolintis apie 1,32 mlrd. litų neįvardijama valiuta. Ar tai tiesa – Finansų ministerija nekomentuoja.
Tačiau aišku, kad iš viso šiemet turėsime pasiskolinti ne mažiau nei 7,3 mlrd. litų. Didžioji dalis jų – apie 6,7-6,9 mlrd. litų – bus skirta senoms skoloms grąžinti.
Deja, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas tvirtina, kad kelerius artimiausius metus tikėtis, jog skola ims mažėti, nėra realu, nes Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ją išaugino iki neregėtų aukštumų. „Jokių komentarų“, – taip į „Respublikos“ klausimą, ar teisinga žinia, kad Lietuva pasamdė bankus „Barclays“ bei „Citigroup“, jog šie tarpininkautų Lietuvai užsienio rinkose platinant naują obligacijų emisiją, atsakė Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas.
Be to, sausio pabaigoje valstybei reikės išpirkti daugiau kaip pusės milijardo litų vertės Vyriausybės vertybinių popierių emisiją vidaus rinkoje. Matyt, būtent tam ir pasamdyti bankai „Barclays“ bei „Citigroup“.
Jau kitais metais teks išpirkti 500 mln. eurų (1,726 mlrd. litų) euroobligacijas, 2015 metais – 1,5 mlrd. JAV dolerių (3,96 mlrd. litų) euroobligacijas.
Didžiausias buvusios Vyriausybės skolos atidavimas planuojamas 2020-aisiais – 2 mlrd. JAV dolerių (5,28 mlrd. litų) euroobligacijos. Ir visa tai – neskaitant palūkanų.
Deja, panašu, kad net ir tokie milžiniški skaičiai gali būti dar didesni, mat Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas B. Bradauskas tvirtina, kad nerealu tikėtis, jog Lietuva greitu metu skolą ims mažinti, o ne didinti. Tačiau esą ji didės bent jau mažesniais tempais nei A. Kubiliaus Vyriausybės valdymo laikais, nes priešingu atveju šalies lauktų Graikijos likimas.
Pagal ELTĄ