Sėkmės formulę šiais metais atrado azerai, pažėrę krūvą eurų už savo atstovą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad akiplėšiškas balsų pirkimas vertas didžiausio papeikimo. Bet iš principo kuo jis skiriasi nuo telefoninio „URRAAA!” balsavimo už savus? Arba už kaimynines šalis, vien todėl, kad jos šalia? Atsižvelgiant į faktą, jog Eurovizija jau seniai nerenka geriausios dainos, turbūt niekuo. Ji kartais dar vadinama populiarumo konkursu, tačiau abejoju, ar ji iš tikrųjų atitinka konkurso kriterijus. Nes laimėtoja(s) nėra renkama(s) pagal sugebėjimus. Ji(s) taip pat nepriklauso nuo atsitiktinumo. Ir dauguma balsų yra stipriai numatomi. Štai vieno studento atliktas darbas rodo, kad panaudojant jau egzistuojantį algoritmą galima dideliu tikslumu numatyti Eurovizijos laimėtoją. Ir mes net nekalbame apie rimtą, visus kintamuosius apimantį algoritmą! Aišku, matematiniai modeliai įrodė savo galingumą žymiai rimtesniais klausimais, tad gal šiuo atveju kirvis neatitinka koto. Kitaip tariant, paprastam klausimui buvo pasirinktas per stiprus ir per rimtas matematikos ginklas. Vis dėlto visiems pažįstamas ir kitas fenomenas – balsuojama blokais.
Pats žodis “blokas” kelia neigiamas asociacijas. Skamba tarsi praėjusios epochos aidai, kurie žymi, jog mes priklausome kitam blokui nei Vakarai. Irzlumas tuo didesnis, jog tai yra tiesa. Lietuva pagal keleto metų balsavimo tendencijas iš tikrųjų priklauso tam pačiam blokui, kaip ir Lenkija, Latvija, Estija. Šis “vikingų” blokas varžosi dėl sielas su “postsovietiniu” bloku, kuris stengiasi daryti tą patį su “jugoslavų” bloku, kai pastarasis aršiai prižiūri “Viduržemio” bloką, esantį ne prie pat “Vakarų” bloko… Žodžiu, visi visus blokuoja, labai dažnai pasitelkdami emigrantų pagalbą. Net jei šiais metais ši schema tiksliai nepasiteisino, visi žino, apie ką kalbu. Pats tokių blokų egzistavimas žlugdo konkurso idėją. Vis dėlto jis gali taip pat atskleisti įdomias tendencijas visuomenėje. Kuri imigrantų grupė Jungtinėje Karalystėje yra geriausiai organizuota? Ar įvyko kažkokie kultūriniai perversmai Estijoje? Ar britai vis dar dėję stačiai ant viso konkurso?
Galite teigti, kad jei schemų yra tiek daug ir viskas aišku, tai laimėtojas turėtų būti žinomas jau savaitę prieš konkursą. Taip nėra. Vis dėlto esmė ne tiek konkretus rezultatas, kiek viešoji paslaptis, kad Eurovizijoje niekas neveikia taip, kaip turėtų. Balsuojama ne už geriausią dainą, dalyvauja abejotino europietiškumo (tiek geografiškai, tiek kultūriškai, tiek humanitariškai-politiškai) valstybės, o balsavimo sistema nebetiki nieks. Kur čia teisingumas? Kur Europos, kaip demokratijos, kultūros ir žmogaus teisių židinio idealai? Paskendo kažkur tarp pusnuogių dainininkių kūnais ir šventu pasipiktinimu, kas kiek kam suteikė balsų?
Vienas dalykas šiais metais mane labai nudžiugino. Tai autentiškas, gerai apmąstytas džiaugsmas, kuriame nėra nei gramo pykčio ar pagiežos. Tik sveikas protas. Džiugu, jog Eurovizija vis mažiau kam rūpi. Rimti internetiniai portalai beveik apie ją neužsimena, ir Facebook‘as kažkoks įtartinai ramus lyginant su praėjusiais metais. Man patinka, jog konkursas, kurio idėja ir atlikimas išsigimė į kažkokį chimerišką nuobodumo, papų ir fejerverkų spektaklį, praranda savo žiūrovus. Jis yra nekokybiškas, ir jam jau laikas. Taip pat smagu, kad Lietuva pamažu pradeda eiti Jungtinės Karalystės keliu. Jau nustojome patys prieš save vaidinti, kad mūsų siunčiamas atlikėjas kuria kokybišką muziką. Galėjome būti ramūs – visi seniai žinojo, kad Lietuvos atstovas muzikinio svorio ar charizmos tiesiog neturi, tad negalima iš jo daug tikėtis.
Tad kam gi rūpi ta Eurovizija? Mums nerūpi. Kaimynams lenkams nerūpi. Vakarų Europoje nieks sau neplėšo dėl to plaukų. Britai, rodos, jau seniai siunčia savo atlikėjus pagal tai, kas ištrauks ilgiausią šiaudą. O jei diktatūra kvepiantis Azerbaidžanas išskiria keletą eilučių iš valstybės biudžeto perkant balsus… Va tokiems Eurovizija terūpi.
Beje, tyčia nerašiau nieko apie muzikinį Eurovizijos turinį. Kaip kad prie stalo nekalbama apie tualeto reikalus, taip ir kalbėdamas apie gerą muziką neminėsiu Eurovizijos.
Parengė Tomas Marcinkevičius, http://www.pazinkeuropa.lt
Kam rūpi Eurovizija? negaliu pasakyti, bet žinau, kad Janimo Sąjungai tikrai nerūpi lietuviškų mokyklų likimas.