Kosto Leončiko kalba, pasakyta per Elės Vinikaitytės-Staskevičienės laidotuves.
Gerbiami laidotuvių dalyviai,
su dideliu liūdesiu šiandien mes lydime paskutinėje kelionėje Suvalkų lietuvių bendruomenės narę Elę Vinikaitytę-Staskevičienę, kurią labai greit nepagydoma liga privedė prie mirties. Labai mus visus sujaudino jos netikėta mirtis. Kilusi iš Klevų kaimo, didžiąją gyvenimo dalį praleido Suvalkuose. Tai buvo moteris, kurios gyvenimas buvo susijęs su knyga. Ji baigė bibliotekininkystę Olštino aukštojoje pedagoginėje mokykloje. Atsikėlusi gyventi į Suvalkus, pirmiausia dirbo miesto viešojoje bibliotekoje, paskui knygyne prie Pilsudskio aikštės, o vėliau iki gyvenimo pabaigos – Suvalkų antrojo mokyklų komplekso bibliotekoje kaip mokytoja bibliotekininkė.
Gyvendama Suvalkuose sukūrė lietuvišką šeimą, pasistengė, kad dukra lankytų lietuvių kalbos pamokas nuo pagrindinės iki vidurinės mokyklos. Tai nebuvo lengva padaryti, kadangi mažą dukrą reikėjo toli du kartus per savaitę vežioti į pamokas. Mūsų Elė lankė lietuviškas pamaldas, dalyvavo įvairiuose renginiuose, kuriuos organizuodavo Lenkijos lietuvių draugijos Suvalkų skyrius, nemažai rašė Suvalkų lietuvių ketvirtiniam leidiniui „Suvalkietis”, tvarkė lietuvių kapus. Paskutinis jos gyvenimo didelis darbas, tai knygos apie savo giminaitį, žinomą buvusio Vygrių kamaldulių vienuolyno gidą, tapytoją ir Vygrių bažnyčios restauratorių Viktorą Vinikaitį ruošimas. Ji labai įsitraukė į šį darbą. Knyga buvo jau beveik paruošta, bet negailestinga mirtis neleido iki galo baigti šio svarbaus darbo.
Jos pomėgiai tai buvo knygų, ypač apie Suvalkiją, skaitymas, gėlių auginimas, kelionės ir važinėjimas dviračiu.
Mūsų Elės gyvenimas nelepino. Ji turėjo daug rūpesčių šeimoje. Visada savo šeima rūpinosi. Daug laiko ir darbo skyrė savo vyrui, sergančiam sunkia liga, ir ligotiems tėvams, bet nepalūžo.
Ele, Tu greit ir netikėtai išėjai iš šio pasaulio, bet mes ilgai ir pagarbiai minėsime Tavo vardą dėl atliktų kilnių darbų. Nepamiršime aplankyti Tavo kapo, pasimelsti ir uždegti žvakelę.
Ilsėkis ramybėje pas Dievą!
Kostas Leončikas, punskas.pl