Įpusėjus liepos mėnesiui prasidėjo atolo pjovimas. Jį sėkmingai džiovina kaitri saulė. Ūkininkai daugiausia vėl ruoš šienainį. Vos apdžiūvusį šieną grėbiama į storesnius ritinius, kuriuos prie traktoriaus prikabinta surinkimo mašina renka ir vynioja. Parvežus jį arčiau namų mašina apvynioja keliskart plona balta plėvele. Taip konservuojama žiemai. Tai puikus pašaras.
Tikėkimės, kad antrajam šienui ir šienavimui nesutrukdys lietūs – kaip gegužę pirmajam šienavimui. Tuomet visą mėnesį pliaupęs lietus stipriai įmerkė durpines pievas ir daugelis vėlavo nupjauti žolę arba išvis negalėjo įvažiuoti traktoriumi ir nupjaut, taip prarasdami atolą.
Javai gražiai sužėlę, išplaukę, pasvirusiom varpom. Bąla rugių laukai, kvietrugiai, gelsta miežiai. Vis dar neskuba avižos ir kviečiai. Taip gamtoje sutvarkyta, kad kai vieną darbą nudirbi, imies kito.
Šeimininkėms daržuose neblogai augo daržovės ir gėlės. Dėl lietingos vasaros mažai tereikėjo laistyti, nebent šiltnamiuose, tik purenti žemę aplink lysves ir išrauti piktžoles.
Miške anksti pasirodė voveruškos. Kas jas mėgsta – galėjo paruošti skanią sriubą ar pakepti keptuvėje su svogūnais, spirgiais, grietine. Žemuogės didelės ir gražios, bet jų nedaug buvo. Avietės smulkios ir jų mažoka. Mėlynės gražios, didelės ir gerai užaugo ypač balose prie eglių, beržų.
Marytė Jančienė skundžiasi, kad paukščiai išnešiojo trešnes, vyšnias ir net į serbentus kėsinasi. Aprišo ir medelius senom užuolaidom, bet jie vis tiek randa plyšį ir pro apačią įlenda ir lesa.
Paukščiukų jauniklių išperėta nemažai. Net gegutė įsidrasinus laikėsi arti namų, – sako Marytės vyras. Prisiminęs močiutės pasakojimus net baiminasi, ar tik gegutė, dažnai žvelgdama į virtuvės langą, nenori apie kokią nelaimę pasakyti ar kitokią blogą žinią pranešti.
Gandriukų lizduose įvairiai – matyt ir po keturis, ir po tris, du ar vieną. Netgi tuščių lizdų yra. Pradalgėmis vaikšto gandrai, rinkdami jaunikliams peles, varles, paukščiukus ir mažus graužikus.
Marytės Roglienės darželyje ant dvigubo stulpo sukrautame gandralizdyje šiemet puikuojasi net keturi gandriukai juodais snapais. Jie laukia tėvų parnešamų varlių ir kito maisto. Gražiame spalvotų gėlių darželyje šie paukščiai atrodo tarytum pasakiški…
Mieste vis daugiau miško paukščių veja lizdus eglutėse, kadagiuose, dekoratyviniuose medžiuose. Mūsų eglutėje lizdą susikrovė kėkštai. Patelė išperėjo jauniklius, bet po vienos liūties radome du iškritusius ir jau negyvus. O vienas užaugo ir skraidė iš trešnės į trešnę.
Pavasarį vienas kėkštų ilgą laiką vis beldėsi į virtuvės langą – vakarą, rytą, net ir dieną. Iš pradžių nusprendėm, kad kačių bijo, bandėm jas uždaryt, bet keistas kėkšto elgesys toliau neramino. Rytą net mus pažadindavo apie 5 valandą. Atidarius langą neįskrisdavo į vidų, bet mažiau daužydavosi. Taip elgėsi kokį mėnesį – lyg pagalbos šauktųsi, lyg ką pranešt norėtų… Paklauti senesni žmonės štai ką sakė: „Kažkas mirs, jei paukštis daužosi į langus, ar kokia bėda, nelaimė…“ Kartais tas beldimas iš tikro net baimės įvarydavo.
Vienąkart Balstogės radijuje pasisakanti a. a. Simona Kossak (jos daug įrašų apie žvėrelius, paukščius) pateikė panašų pavyzdį, tik kalbėdama apie gandrus. Pirmasis į lizdą iš šiltųjų kraštų parskrenda patinas. Jis taiso lizdą ir laukia parskrendant žmonos. Bet jei pasitaiko kita patelė, tai ją priima, ir teisėtai žmonai pavėlavus jau jos neįleidžia lizdan. Kamšo, klegena, snapu muša. Patelė daužosi į sieną, iš sielvarto nusižudo. Žagarių ūkininkas Jonas Kliūčnykas pasakojo, kad buvo toks gandras. Nežinia kodėl jis daužėsi į kluono duris, kol vieną dieną rastas negyvas.
Mes po mėnesio taip pat rytą radome vakarų pusėje, prie eglišakio, negyvą kėkštą. Manėme, kad iš tų dviejų, kur suvijo lizdą ir perėjo, kažkurį katės sugavo, bet jis jokių žaizdų neturėjo. Taip pasitvirtino daktarės biologės Simonos tezė, kad atstumta patelė iš sielvarto žūsta.
Stebėjome lizdą. Jame patelė perėjo kiaušinėlius, o patinas atnešdavo tai slieką, tai duonos gabaliuką. Buvo dviese. Tai reiškė, kad vaikai turės abu tėvus. Taigi, matyt, ir žuvo atstumta patelė. Gaila, nes tai gražus, pilkšvas, nemažas paukštis keistoku, prikimusiu, gargždžiu balseliu.
G. Pakutkienė