Pastaruoju metu lietuviški televizijos kanalai rodė visai neblogą vieno prekybos tinklo mėsos reklamą. Reklamos berniukas niekaip nesuvokia, kodėl žmonės perka žalios mėsos, kai ji yra visa raudona. Neverta gilintis, kokios spalvos mėsą perkame ir atitinkamai paruošę valgome. Svarbiau yra ją taisyklingai pavadinti.
Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis) pateikia, jog paukštíena (1), paukštienà (3) – paukščio mėsa, pvz.: Paukštíena labai gera mėsa. Žmona įsinorėjo paukštienõs. Tai dvejopai kirčiuojamas daiktavardis. Priklausomai nuo to, kurio paukščio mėsa, ją ir atitinkamai pavadiname: vištiena, antiena, kalakutiena, žąsiena.
Avienos pavadinimas taip pat aiškus – avių mėsa.
Sunkiau atskirti lietuvių taip mėgstamą kiaulieną, kuri, priklausomai nuo kiaulės amžiaus ir įmitimo, dar gali būti vadinama ir bekoníena (1) – bekono mėsa. Dar daug kas mena paršo mėsą (kirčiuojama dvejopai): paršíena (1), paršienà (3), pvz.: Paršíena, žąsíena mėsa riebesnė už jáutieną Duok ir jam paršieniùkės. Pastatė ant stalo bliūdą paršienõs.
Dar sunkiau susivokti vartojantiems jautieną. Juk dažniausiai prekiaujama tik veršiena ir jautiena. Veršiena, aišku, yra veršio mėsa. Ji gerokai skiriasi nuo jautienos, nepriklausomai nuo to ar „žalia“, ar „raudona“ prekybos centro ar turgavietės vitrinoje. Betgi ta jautiena gali būti ir karviena. Tiesa? Juk mėsinių raguočių dar mažai Lietuvoje besama. Į tą jautienos sąvoką telpa ir jautiena, ir senos numelžtos ar kelerius metus bergždžios karvės karviena.
Žodyne randame, jog yra trejopai kirčiuojamas jaučio ar karvės mėsos pavadinimas – jáutiena (1), jautíena (1), jautienà (3a), pvz.: Jáutienos kepsnys. Su jáutiena gardūs kopūstai (kopūstų sriuba). Mum reikėjo duot septynis [kilogramus] jautienõs ir penkis kiaulienos. Žodyne yra ir kárviena (1), karvienà (3a), karvíena (1) – karvės mėsa: Kárvienos mėsos turi.
Yra nemažai ir viduriniosios kartos, ir vyresniosios kartos kalbos vartotojų, kurie jautieną ir karvieną taip ir vadina, o kai nežino ar negali atskirti, pavadina galvijiena.
Terminų žodyno elektroninė versija, ieškant kitokio jautienos pavadinimo, pvz., galvijiena, nukreipia į jautieną – jaučio ar karvės mėsos pavadinimą. Tik ar tikslu? Kartais kalbos praktika – senolių išmintis ir jų sumąstyti pavadinimai būna gerokai vaizdesni, taiklesni ir tikslesni už žodynuose teikiamus terminus.
Aptariamos jautienos mėsos šaltinis juk yra galvìjas (2) – gyvulys (ppr. naminis, raguotis), pvz.: Karvė – galvijas. Ėdrus galvijas. Galėjai išgirsti, kaip už upelio mykė namo genami galvijai. Penimas galvijas yra pamuštas. Galvìjai išėdė visą vasarojų. Jam galvijai išgaišo. Galvijai neturi mados tekini bėgioti, jie vaikščioja žingsniais.
Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis) pateikia dvejopai kirčiuojamą šį žodį – galvijíena (1), galvijienà (3) – galvijo mėsa, pvz.: Galvijíenos prisižagė ir pūkščia. Davė galvijienõs mėsos. Per metus kokį kartą ir galvijienõs pasipjauna. Per kūlimą davė galvijíeną mėsą.
Ar verta klausti: „Ką čia dabar valgau – jautieną ar karvieną?“ Juk panašu į tą reklamos bernaitį, kalbantį apie „žalią“ ir „raudoną“ mėsą. Tai gal verta iš pasyviojo žodyno į kasdienę aktyviąją vartoseną ištraukti galvijieną? Tada ir nesusisuks galva… jautiena ar karviena vaišinamės, mintame. Juk veršieną yra tikrai lengva nuo jautienos ir karvienos (=galvijienos) atskirti. Tiesa?
Juozas Benecijus Ignatavičius, Kalvarijos savivaldybės valstybinės kalbos tvarkytojas
Šaltinis: suduvosgidas.lt