Kasmet Vytauto Didžiojo rinktinės šauliai organizuoja pažintines išvykas Lietuvos laisvės kovų keliais, į istorines žymių Lietuvos žmonių gyvenimo ir veiklos vietas. Šių kelionių metu šauliai artimiau susipažįsta su Lietuvos laisvės kovų istorija, aplanko, sutvarko Nepriklausomybės kovų karių, šaulių, pokario partizanų kapus, uždega atminimo žvakutes, užriša trispalvius kaspinėlius, padeda gėlių.
Kovo 2 d. Vytauto Didžiojo šaulių rinktinės 2-osios kuopos vado Sauliaus Obolevičiaus ir šios kuopos valdybos nario, turizmo entuziasto, šaulio Liutauro Trumpulio inciatyva buvo suorganizuota išvyka į kaimyninės Lenkijos Respublikos teritorijoje esančias Berznyko ir Seinų kapines. 1919–1920 m. čia dar Lietuvai priklausiusioje teritorijoje vyko aršūs mūšiai tarp tik ką nepriklausomybę paskelbusių Lietuvos ir Lenkijos respublikų kariuomenės dalinių. Gausesnė ir geriau ginkluota Lenkijos kariuomenė, remiama Prancūzijos, užėmė Suvalkus, Augustavą, Punską, Lipską, Seinus, Berznyką ir kitas vietoves, kurios iki šiol priklauso Lenkijai. Mūšių metu žuvo dešimtys Lietuvos karių savanorių ir šaulių. Daugelis iš jų, pasibaigus karo veiksmams, buvo palaidoti Leipalingyje, Veisiejuose, Alytuje ir kt., tačiau dalis – Berznyko ir Seinų kapinėse.
Prieš įvažiuodami į Lenkijos Respublikos teritoriją, šauliai trumpam sustojo Kapčiamiestyje, kur pagerbė legendinės 1831 metų sukilimo didvyrės Emilijos Pliaterytės atminimą. Ji palaidota senosiose miestelio kapinėse. Minute tylos pagerbtas mūsų tautos didžiavyrių, Lietuvos laisvės kovų dalyvių atminimas prie miestelio šulinio, į kurį sovietų budeliai ir tautos išgamos – stribai sumesdavo nužudytų ir nukankintų partizanų kūnus.
Pirmas sustojimas – Berznyko kapinės, kuriose palaidoti septyni Lietuvos kariai savanoriai. Aptvarkę, uždegę žvakutes, pagerbę minute tylos, pajudėjome Seinų – seno Sūduvos kultūros centro, link. Vietos kapinėse uždegtos žvakutės prie Lietuvos karių savanorių ir šaulių kapų. Taip pat pagerbtas šiose kapinėse palaidotas varpininkas, lietuvybės puoselėtojas, vienas iš „Varpo“ ir „Ūkininko“ laikraščių steigėjų dr. Juozas Kaukas. Paskui šauliai apsilankė Seinų katedroje, dalyvavo lietuviškose pamaldose, paklausė gražių mažųjų vietos lietuvių giesmių. Šioje katedroje palaidotas poemos „Anykščių šilelis“ autorius, Seinų vyskupas Antanas Baranauskas. Greta katedros yra buvusios garsios Seinų kunigų seminarijos pastatas. Čia mokėsi dr. Vincas Kudirka, poetas V. Mykolaitis-Putinas, palaimintasis arkivyskupas J. Matulaitis, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras vyskupas Justinas Staugaitis.
Punske vėlgi patekome į lietuviškas šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje. Šalia jos pastatyti koplytstulpiai 1944–1954 m. Lietuvos laisvės kovų partizanams, 1941 m. sausio mėn. priverstiniam vietos lietuvių iškeldinimui iš gimtųjų namų atminti.
Vaikščiodamas po Seinus ir Punską, kai matai tiek vietų ir paminklų, susijusių su Lietuva, kai išgirsti lietuvišką žodį, kai jauti vietos lietuvių akių šilumą, susimąstai, kad čia lietuvybės daugiau negu kai kuriuose rytiniuose Lietuvos rajonuose. Vertėtų Lietuvos turizmo agentūroms pagalvoti ir organizuoti turistines pažintines išvykas į šį lietuvišką kraštą, kur per amžius gyva lietuviškoji dvasia ir nuostabus gamtovaizdis.
Seinuose prie maisto prekių parduotuvės matėme ne vieną automobilį su Lietuvos valstybiniais numeriais, bet prie kapų buvome vieni. Kviečiame ir raginame neužmiršti savo tautiečių kaimyninėje Lenkijos Respublikoje, kuriems likimas skyrė gyventi ne Lietuvoje, o greta jos. Tai nebuvo jų noras, bet didžiųjų valstybių valia. Nuvažiuokim į jų renginius, į nuostabius liaudiškus Žolinės atlaidus Punske. Pabūkim su jais drauge, palaikykim juos.
LŠS atkūrėjas Stasys Ignatavičius