Paroda veikia P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos parodų salėje, Marijampolėje, Vytauto g. 20, nuo balandžio 7 d. iki gegužės 5 d.
Parodos autorius Valentinas Juraitis, ,,Sūduvos” fotoklubo narys, baigęs Marijampolės Rimanto Stankevičiaus (Kapsuko 2 vidurinę) mokyklą. Keleto autorinių fotoalbumų, tarp jų ir ,,Senoji Marijampolė fotografijose”, autorius, pastaruoju metu domisi Mažosios Lietuvos tematika, yra parašęs ir išleidęs knygelę – gidą „Karaliaučiaus kraštas”. Fotografijos apie Nadruvą pasakojimas apie K. Donelaičio gimtinę šiandien ieškant asociacijų su šimtmečiais nugrimzdusia praeitimi.
Ši fotografijų paroda tai Marijampolės dramos teatre įvykusios mokslinės-praktinės konferencijos „Po Donelaičio ženklu“ (įvyko balandžio 8 d.) dalis. Fotoparoda – tai pasivaikščiojimas po kaimyninę Rytų Prūsiją, dabartinę Kaliningrado sritį. Dažniau stabtelėta Nadruvos krašte – tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai. Nadruva – tai Kristijono Donelaičio žemė. Čia gimė ir tarnavo pirmasis lietuvių poetas, būrų dainius, kunigas, neeilinė ir įvairiapusė asmenybė.
Parodoje žiūrovai išvys nespalvotus peizažus, etnografinius vaizdus, architektūros liekanas, tai, kas liko iš prūsų, lietuvininkų paveldo. V. Juraitis jau ne vieną dešimtmetį žavėjosi nespalvotosios fotografijos teikiamomis galimybėmis, yra sukūręs serijas apie iškeldinamą kaimą Jonavos rajone, apie Sūduvos kaimo žmonių kasdieninius rūpesčius. Žinomas kaip industrinio peizažo autorius, apie ekologijos problemas bylojančių peizažų, kurie ir dabar nepalieka abejingo ne vieno žiūrovo. V. Juraičio darbus yra įsigiję nemažai Europos šiuolaikinių muziejų, fondų ir privačių kolekcijų, taip pat saugomi Lietuvos muziejų kolekcijose.
Karaliaučiaus kraštas nelepinamas dailininkų, fotografų dėmesiu. Vienas iš įsimintiniausių darbų dailininkės I. Labutytės grafikos darbų serija Prūsų atminimui 1988 m. V. Juraičio fotografijų seriją galima būtų pavadinti etnografinio pobūdžio, jei kai kuriose iš jų neprasiveržtų gilesnis žvilgsnis. V. Juraitis pasirenka statiškas kompozicijas, fiksuoja nejudrius daiktus, žaisdamas šviesa ir šešėliais. Šviesos virpėjimas daiktams ir medžiams suteikia naują gyvybę tarsi stengdamasis nukelti žiurovą į praeitį. Praeitis. Štai prūsų Ramovė Bočagi (Piluškstis) kaime. Manoma, kad pirmasis prūsų religinis kulto centras Ramovė buvo įkurtas netoli dabartinės Osokino – Lipovkos gyvenviečių šalia Mamonovo (Bagrationovsko raj.). Daug dėmesio skirta Tolminkiemiui, kur K. Donelaitis praleido didžiąją gyvenimo dalį. Fotografijose užfiksuoti ir kitų raštijos darbininkų išlikę ženklai ar bent užuominos apie jų buvimą. Tai Abelio Vilio, katekizmų prūsų kalba autoriaus, bažnyčia (Romanovo) Pabėčiuose, Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno palikti ženklai Nemane (Ragainėje), Poleske (Labguvoje).
Nadruva – tai ir savotiška metafora, paslaptingas palyginimas, vaizdinys apie mūsų kalbos šaknis. Čia, šiame krašte, gimę liuteronų kunigai, lietuvių raštijos darbštūs kūrėjai daug nuveikė, kad šiandieninių bruožų įgautų dabartinė lietuvių kalba. Čia buvo puoselėjamas lietuviškas raštas.
Per karą daug vietinių gyventojų žuvo. Likusieji, tarp jų ir lietuvininkai, buvo prievarta iškeldinti į Vokietiją, o jų vietą užėmė naujieji gyventojai iš labiausiai karo nuniokotų Rusijos regionų. Šeštajame dešimtmetyje, kai dauguma lietuvių pradėjo grįžti iš Sibiro lagerių, tremties, jiems buvo draudžiama apsigyventi Lietuvoje. Tai daugeliui kaimyninė Kaliningrado sritis tapo naujaisiais namais.
Įsigilinusiam į istoriją, čia kiekvienas akmuo, kiekviena kalva prabyla ypatinga kalba.
Nadruva šiandien aprėpia keletą Rusijos federacijos Kaliningrado srities rajonų: Nesterovo, Gusevo, Ozersko, Černiachovsko, Nemano ir kt.
Minėdami K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, pakeliaukime poeto takais ir pabandykime atrasti sau reikšmingų ženklų.
Šaltinis: suduvosgidas.lt