Senoji Lietuvos sostin? liepos 8-10 d. jau tryliktą kartą tarptautiniu eksperimentin?s archeologijos festivaliu ?Gyvosios archeologijos dienos Kernav?je? pažymi vieną reikšmingiausi? Lietuvos Valstyb?s dat? – Mindaugo kar?navimo dieną. Renginys vyksta autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 t?kstanči? met? šiame regione egzistavusi? kult?r? p?dsakus.
Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos sl?nyje ?sikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentin?s archeologijos meistrai. Jie parodys ir papasakos, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai ?rankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi b?stai, gaminamas maistas. Festivalio svečiai gal?s patys pabandyti senoviniu b?du užkurti ugn?, nulipdyti puodą, paskanauti archajišk? valgi? ar iššauti iš lanko. Akmens amžiaus gyvenviet?je gyvosios archeologijos meistrai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamari? kult?r? ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkurs akmens amžiaus žmoni? aplinką. Neolitiniame b?ste bus audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Šalia darbuosis akmens amžiaus medžiotojai, akmenini? ir titnagini? ?ranki?, lank? gamintojai, o greta j? ?sikurs jau ankstyv?j? viduramži? gyventojai, kurie pristatys amatus bei kasdienin? gyvenimą.
Šiemet pirmą kartą pamatysime pelen? muilo gamybą, vilnos v?limą, archajišką popieriaus gamybą ir knyg? iliustravimą, susipažinsime su senąja heraldika bei skyd? dekoravimu. Jau antrus metus matysime ?sp?dingą 9-10 a. Vengrijos ankstyvojo valstyb?s formavimosi laikotarpio amat? ir kasdieninio gyvenimo b?do pristatymą (Jenio gentis), taip pat pirmą kartą demonstruojamą senov?s Vengrijos klajokli? gyvenseną ? amatus, maisto gamybą, karybą ir muziką (Vengrija, ?Onogur? asociacija). Juvelyrai iš Sankt Peterburgo pirmą kartą pristatys šiaur?s vakar? Rusijos bei Skandinavijos krašt? juvelyrinius dirbinius, kostiumo dekoravimą, medžio apdirbimą. Klubas iš Latvijos ?Senzeme? pirmą kartą demonstruos senov?s latgali?, žiemgali? ir lyvi? kostiumus. Vyks legendini? Lietuvos žirg? ? žemaituk? parodomoji programa, šaudymo iš lank? varžybos.
Gyvosios archeologijos dienos ne?sivaizduojamos be ginkl? žvangesio ir archajiškos muzikos gars?. Riteri? kovose savo narsą demonstruos lietuvi?, rus?, lenk? karybos klubai, o senosios muzikos gerb?jus pirmą kartą pradžiugins populiarus ansamblis iš Latvijos ?Auli? bei atlik?jai iš Lietuvos ? ?Žalvarinis? ir ?Marga muzika?. Renginio metu bus demonstruojama ir senov?s muzikos instrument? gamyba, aid?s b?gn?, d?dmaiši?, rag?, kankli?, dambreli? bei kit? archajišk? muzikos instrument? garsai.
Viduramži? miesto aikšt? vilios ?prastiniu šurmuliu. Čia sutiksite klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klaj?nus. Aikšt?je vyks viduramži? teismai, darbuosis budeliai, gal?site dalyvauti ?vairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose. Ilgametis senosios Kernav?s tyrin?tojas archeologas dr. A. Luchtanas papasakos apie viduramži? Kernav?s miesto istoriją, kasdien? miestieči? gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą. Vaikams bus rengiami edukaciniai konkursai. ?Lektoriume? bus skaitomos paskaitos bei demonstruojami videofilmai apie Kernav?s kult?rin? paveldą.
Festivalio svečiai tur?s galimybę pabendrauti ir su Pilies kalno prieigose archeologinius tyrin?jimus atliekančiais Valstybinio Kernav?s kult?rinio rezervato direkcijos archeologais, artimiau susipažinti su archeologinio darbo procesu.
?Profesional?s archeologiniai tyrin?jimai Kernav?je vykdomi nuo 1979 m. Daugiau kaip tris dešimtmečius vykdomi rezervato teritorijos tyrin?jimai atskleidžia Kernav?s archeologin?s vietov?s ? UNESCO Pasaulio paveldo objekto ? išskirtinę istorinę vertę, o senov?s amat? bei gyvenimo b?do rekonstravimas suteikia galimybę sugr?žti ? tolimą praeit? ?gyvai?, pajusti civilizacijos ištakas, kaimynini? kult?r? sąveiką, ryšius tarp praeities ir dabarties?, – teigia projekto vadovas, Valstybinio Kernav?s kult?rinio rezervato direkcijos ryši? su visuomene skyriaus ved?jas Jonas Vitk?nas.
Bilieto kaina ? 10 Lt. Vaikai iki 16 met? rengin? gal?s lankyti nemokamai.
Svarbi informacija. ? Kernavę atvykti patogu autostradoje Vilnius ? Kaunas pasukant ties Vieviu, autostradoje Vilnius ? Ukmerg? pasukant ties Avižieniais, Bartkuškiu arba Širvintomis. Festivalio metu mažiausias transporto srautas yra kelyje per Bartkušk?.
Kontaktai ir informacija:
RENGINIO ORGANIZATORIUS: Valstybinio Kernav?s kult?rinio rezervato direkcija; Kerniaus 4 a, LT-19172 Kernav?, Širvint? raj.,
tel. (+370 382) 47438, 47371, faksas (+370 382) 47391,
el. paštas: reklama@kernave.org
Daugiau informacijos: www.kernave.org
RENGINIO KOORDINATORIUS: Ryši? su visuomene ir švietimo program? skyriaus ved?jas Jonas Vitk?nas (mob. tel. +37061037563), el. paštas jonas.vitkunas@kernave.org
Papildoma informacija apie Valstybin? Kernav?s kult?rin? rezervatą:
Kernav? ? archeologin? vietov?, unikalus archeologijos ir istorijos vertybi? kompleksas. Kult?rinis rezervatas ?steigtas 1998 m. siekiant išsaugoti teritorin? kult?ros paveldo objekt? kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kult?ros vertybes, jas tinkamai priži?r?ti, tvarkyti ir propaguoti, organizuoti mokslinius tyrimus.
Valstybinis Kernav?s kult?rinis rezervatas ?steigtas 194,4 ha teritorijoje, aplink rezervatą suformuota buferin? apsaugos zona (2456,2 ha). Kult?rinio rezervato teritorijoje saugomas kult?ros paveldo objekt? kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir ?teisinta 18 archeologijos, istorijos ir kult?ros vertybi?:
– penki piliakalniai;
– Kernav?s senojo miesto vieta (XIII-XIV a.);
– Kernav?s senosios bažnyčios vieta;
– Kernav?s senov?s gyvenviet?;
– XIII-XIV a. Kernav?s kapinynas;
– kiti objektai.
Per 30 sisteming? mokslini? tyrin?jim? met? atrasta, nustatytos ribos ir dalinai ištirta 15 ?vairi? laikotarpi? archeologini? vertybi?. Šiandien ištirta tik apie 1,75% kult?rinio rezervato teritorijos, tačiau to visiškai pakanka, kad apie Kernavę gal?tume kalb?ti kaip apie unikal? objektą ne tik Lietuvos ar Ryt? Europos, bet ir pasauliniame kontekste.
Kernav?s archeologin? vietov?, pripaž?stant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos m?n. buvo ?traukta ? UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem kriterijais:
Kriterijus (III): vietov?, liudijanti unikalią ar išskirtinę išnykusią ir/ar gyvą kult?rinę tradiciją ir civilizaciją. Kernav?s vietov?s archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kult?ras nuo epipaleolito iki viduramži?. Ypač svarbus viduramži? (XIII-XIV a.) paveldas ? miestas, kapinynas, penki piliakalniai. Tai yra unikalus paskutin?s Europoje pagoniškos valstyb?s miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Viduramži? Kernav? buvo vienas svarbiausi? to meto Lietuvos valstyb?s politini? bei ekonomini? centr?, kuriame matome senąją pagoniškos Lietuvos kult?rą, tačiau jau gana žymiai veikiamą krikščioniškosios Europos tradicij?.
Kriterijus (IV): vietov?, atstovaujanti išskirtiniam teritoriniam technologiniam kompleksui arba kraštovaizdžio tipui, kuris iliustruoja svarb? (-ius) žmonijos istorijos etapą (-us). Istoriškai susiklostęs Kernav?s kult?rinis kraštovaizdis atspindi visus vietov?s apgyvendinimo etapus, fortifikacini? ?rengim? raidą (piliakalni? gynybin? sistema), o viduramži? archeologiniai radiniai liudija vieną esmini? Europos istorijos raidos etap? ? pagoniškosios bendruomen?s virsmą krikščioniškąja.
Kernav?s archeologin? vietov? ? vienas iš keturi? UNESCO Pasaulio paveldo objekt? Lietuvoje. ? Pasaulio paveldo sąrašą taip pat ?rašyti Vilniaus miesto senamiestis, Kurši? nerija ir Struv?s geodezinis lankas.