Šv. Baltramiejaus atlaidai Žagariuose

Išskridus gandrams ir baigus rugiapjūtę laikas skubėti į Šv. Baltramiejaus atlaidus Žagariuose. Šiemet šv. Mišios su iškilminga procesija aplink bažnytėlę vyko rugpjūčio 24 d. (sekmadienį) 10.00 val. Jose dalyvavo trys kunigai: Petras Gucevičius, jo bičiulis Mindaugas ir prelatas Alfonsas Jurkevičius, bei nemažai žmonių ne vien iš artimų kaimų, bet ir iš Seinų, Punsko. Mišias atnašavo kunigo Petro draugas, tarnaujantis Romoje kunigas Mindaugas, kuris baigus vidurinį mokslą pakalbinęs ir kun. Petrą stoti kunigystėn. Daug kartų jis jau buvo minimas anksčiau. Pagaliau jį pažinome…

Kunigas paragino procesijoje nešti altorėlius, derlinių vainikus, vėliavą, paruoštą prieš daug metų a. a. Jono Glaniatausko, padovanotą Seinų lietuviams ir Šv. Kazimiero draugijai, laikytą Irenos ir Vito Grigučių namuose, paskui „Lietuvių namuose“. Keleriems metams ši vėliava perduota Punsko bažnyčiai ir buvo nešama procesijose. Kai Algirdas Vektorius pradėjo vadovauti Šv. Kazimiero draugijai, vėliava papuošė jos būstinę Seinų „Lietuvių namuose“. Gaminant vėliavą daug prisidėjo Aldona Vaicekauskienė iš Punsko. Ji Jono Glaniatausko prašymu surado Lietuvoje žmones, kurie vėliavą padarė. Vienoje jos pusėje yra Aušros vartų Marijos paveikslas, o kitoje užrašas „Šv. Kazimierai, melskis už mus. Seinai, 1993 m.“ ir kryžius. Per šiuos atlaidus vėliava seiniškių perduota Žagarių lietuviams ir pagarbiai pastatyta prie altoriaus Žagarių bažnytėlėje. Bažnytėlė gražiai išpuošta gėlėmis ir kadagio šakelėmis, o aplink ją susidarė žiedų kilimas. Mat procesija apėjo aplink tris kartus.

Kunigas Petras po Mišių visus vaišino iš Pivašiūnų (į kur penktadienį surengta šventkelionė) parsivežtais duona ir sūriu bei pakvietė pabendrauti prie pačių susineštų vaišių stalo. Procesijos metu iš dangaus krito smulkutis lietus, o vėliau ėmė lyti stipriau, tai bendrauta netoli bažnytėlės esančioje gaisrinės salėje. Ilgai netilo dainos.

Apie apaštalą Baltramiejų per Mišias papasakojo kunigas Mindaugas. Visko neįmanoma buvo įsidėmėti ir prisiminti, tad dar kiek paieškojau žinių.

Apaštalas Baltramiejus minimas kitų apaštalų evangelijose: Mato, Morkaus, Luko, Jono (vadinamas net kitu vardu – Natanaeliu) (Jono 1,45–51; 21,2). Apie šv. Baltramiejų byloja išlikusios „Baltramiejaus evangelija“ ir „Baltramiejaus apokalipsė“. Apokrife plačiai aprašoma apaštalo Baltramiejaus kančia. Jis turėjo skelbti Evangeliją Armėnijoje, Indijoje, Arabijoje, Etiopijoje. Privalėjo atversti krikščionybėn Armėnijos karaliaus brolį Polimpijų. Karaliaus Astiago įsakymu Baltramiejus suimtas Albanopolio mieste (dabartiniame Emanstahate). Buvo kankinamas pakabintas ant kryžiaus galva žemyn, gyvam nudirta oda, nukryžiuotas, o paskui nukirsta galva.

Tai vienas iš dvylikos Jėzaus apaštalų. Štai jie: žvejas Simonas Petras – Jono sūnus, Andriejus – Petro brolis, kaip ir Simonas – žvejas iš Betsaidos, Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas, Pilypas, Baltramiejus – Natanaelis iš Ptolemaidos, Tomas, Matas, Jokūbas – Alfiejaus sūnus, Simonas Kananietis, Judas Tadas – Alfiejaus sūnus, Jokūbo brolis, Judas Iskarijotas, išdavęs Jėzų (po jo savižudybės išrinktas Motiejus).

Biblijoje apie Natanaelį (Baltramiejų) rašoma, kad jis kaip kiti apaštalai Jėzaus pasiųstas „pas aveles, dingusias iš Izraelio namų“, kad skelbtų apie dangaus karalystę, padėtų pasveikti sergantiems ir pan. Mato evangelijoje Jėzus byloja, kad visi apaštalai, išskyrus vieną, laikėsi Jo žodžio. Baltramiejus kaip „tikrasis izraelitas“ taip pat pelnė dangaus karalystę. Manoma, kad jis nugyveno 71 metus.

Šv. Baltramiejus laikomas globėju daugelio amatininkų: skerdikų, odos išdirbėjų, tinkuotojų, siuvėjų, kepėjų, angliakasių ir kt., o Florencijoje – aliejaus, sūrio ir druskos pardavėjų. Jo užtarimo šaukiamasi susirgus nervų arba odos ligomis. Taip pat jis globoja piemenis, vynuogynų augintojus, grybautojus ir ūkininkus. Šventojo relikvijos laikomos Šv. Baltramiejaus bazilikoje Romoje.

Šv. Baltramiejus katalikų minimas rugsėjį, o sentikių cerkvėje net keturis kartus per metus.

(Pagal mėnraščio „Teraźniejsza Prawda“ 476 nr. ir interneto žinias)

 Evangelija (Jono 1,45–51)

Pilypas susitiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“. Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“ Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“. O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“. Natanaelis sušuko: „Rabi, Tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“. Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.

 G. Pakutkienė, punskas.pl