Rugsėjo 26 d. Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos generalinis direktorius Rolfas Dieteris Heueris atnaujino bendradarbiavimo susitarimą dėl Lietuvos dalyvavimo CERN mokslo programoje. Netoli Ženevos veikiančiame Europos branduolinių tyrimų centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas.
„Mūsų šaliai labai svarbu aktyviai išnaudoti bendradarbiavimo su moderniausiu pasaulyje tyrimų centru galimybes kalbant ne tik apie mokslą, bet ir apie verslą, – sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. – Įgyti unikalios patirties, susipažinti su moderniausiomis technologijomis į CERN važiuoja ne tik pasižymėję mokslininkai, bet ir mūsų jauni tyrėjai, studentai, taip pat fizikos mokytojai“.
autor. Martynas Ambrazas / ELTA
CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos generalinis direktorius Rolfas Dieteris Heueris pabrėžė, kad Lietuva turi gerą mokslo infrastruktūrą ir potencialo kupinus žmones.
CERN Europos branduolinių tyrimų centre pasitelkdami visame pasaulyje didžiausius, galingiausius ir profesionaliausius įrenginius, mokslininkai siekia atsakyti į fundamentaliausius ir sudėtingiausius fizikos klausimus: kas yra „tamsioji materija“, kokia medžiaga sudarė Visatą Didžiojo sprogimo metu, kodėl egzistuoja gravitacija ir pan.
CERN laboratorijose – Lietuvos mokslininkų įranga
Bendradarbiavimas su stipriausiu pasaulyje mokslo centru atveria lietuviams galimybes dirbti su naujausiomis idėjomis ir moksline įranga branduolinės fizikos ir informacinių technologijų srityje. Centras ne tik atlieka priešakinius branduolinės fizikos eksperimentus, bet ir prisideda ir prie technikos progreso – būtent CERN buvo sukurtas internetas. Šiuo metu CERN veikiantis tinklynas, prie kurio praktiką atlikti turi galimybę ir informacinių technologijų studentai iš Lietuvos, – viena pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje.
CERN vadovų vizito metu aptartos ilgalaikės bendradarbiavimo su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija kryptys ir perspektyvos bei Lietuvos mokslininkų indėlis į CERN veiklą. CERN projektuose kasmet dalyvauja keliolika Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų bei apie dešimtį studentų. Lietuva taip pat turi bendradarbiavimo su CERN potencialą pramonės, medicinos, informatikos srityse.
Lietuvos Vyriausybės bendradarbiavimas su CERN prasidėjo 2004 metais, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos institucijų dalyvavimo CERN atliekamuose didelių energijų dalelių fizikos bandymuose. Šiuo metu Lietuva siekia tapti CERN valstybe nare.
Lietuvos mokslininkai su CERN nuosekliai bendradarbiauja nuo 1993 m., kai Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai buvo pakviesti prisidėti prie CERN vykdomų mokslinių tyrimų. Su CERN taip pat bendradarbiavo ir Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos instituto technologų grupė. Nuo 2001 m. profesoriaus J. V. Vaitkaus dėka Vilniaus universitetas ir kelios Lietuvos įmonės buvo pakviesti bendradarbiauti kuriant radiacijos jutiklius bei specialiai CERN sukonstravo prietaisą, tikrinantį įrangos radiaciją.
Moderniausiame pasaulyje branduolinės fizikos centre CERN – lietuviai mokslininkai, mokytojai, studentai
Šiemet lietuvių stažuotėms Europos branduolinių tyrimų centre Vyriausybė yra numačiusi 400 tūkst. litų. 20 mokslininkų, jaunų tyrėjų, studentų iš Lietuvos turės galimybę prisidėti prie CERN vykdomos veiklos ir parveš į Lietuvą naujas žinias, mokslinius kontaktus, įgytą kvalifikaciją.
Europos branduolinių tyrimų centre ne tik stažuojasi lietuviai mokslininkai ir studentai. Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio iniciatyva į CERN su moderniausia fizikos srities įranga šią vasarą buvo nuvykę susipažinti 12 mūsų šalies fizikos mokytojų, tokias keliones planuojama finansuoti ir toliau.
Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyrius, el. paštas info@smm.lt, mob. 8 614 65136