Artėjantys savivaldybių rinkimai kelia daug aistrų ne tik tarp pačių Punsko valsčiaus gyventojų, bet ir kandidatų, siekiančių prisijungti prie šio krašto veiklos, išbandyti savo jėgas ir gebėjimus sunkiame ir didelės atsakomybės reikalaujančiame darbe. Šiemet sulaukta didelio gyventojų priešrinkiminio aktyvumo Punsko ir Seinų valsčiuose.
Punsko valsčiuje įregistruoti 5 komitetai, iškelti net 64 kandidatai į tarybą. Tad kelis kartus daugiau, nei būdavo iki šiol.
Šiemet pirmą kartą nuo 1990-aisiais metais vykusių rinkimų Punsko valsčiuje balotiruojasi du kandidatai ir pirmą kartą Punsko miestelis dalijamas į 4 apygardas. Prieš tai būdavo tik viena. Punsko valsčiuje yra trys rinkimų apygardos, išskyrus Vidugirių, kuriose turi galimybę balsuoti neįgalieji.
Sulaukta labai didelio žmonių aktyvumo dalyvauti rinkimų komisijose. Reikėjo traukti burtus. Iš 14 norinčiųjų liko 8. Galime klausti, iš kur toks aktyvumas? Galbūt jis susijęs su beveik tris kartus padidėjusiu honoraru už darbą rinkimų komisijose?
Iki šiol rinkėjų aktyvumas Punsko valsčiuje buvo vienas mažiausių Seinų apskrityje. Tai keista ir nesuprantama, kadangi dauguma šio valsčiaus gyventojų yra lietuviai. Visuomenės pasyvumas ir abejingumas neprisideda prie lietuvių tautinės mažumos išlaikymo, stiprinimo ir gyvenimo sąlygų gerinimo šiame krašte.
Į Punsko valsčiaus tarybą pateks 15 narių. Balsuoti bus galima 4 apygardose: Punsko valsčiuje ir mokykloje, Smalėnų svetainėje bei Vidugirių mokykloje.
Į Seinų apskrities tarybą bus balsuojama 4 apygardose. Seinų apygardoje bus išrinkti keturi nariai, Seinų ir Gibų valsčiuose – 5 nariai, Krasnapolio ir Punsko valsčiuose po 3 narius. Iš viso 15 narių.
Rinkimai į Palenkės vaivadijos seimelį vyks keturiose apygardose, kur bus renkami 27 nariai. Iš Suvalkų miesto, Suvalkų, Seinų, Augustavo, Sokulkės ir Monki apskričių pateks 8 nariai.
Viršaitis ruošia ir vykdo tarybos nuotarmes, vykdo jos priimtą biudžetą, atsako už savivaldybės turtą, įdarbina ir atleidžia valsčiaus ir valsčiui pavaldžių įstaigų, pavyzdžiui: mokyklų, darželio, kultūros namų, vadovus, atstovauja savivaldybei ir kt.
Ką veikia valsčiaus taryba?
Valsčiaus taryba dalyvauja susitikimuose, organizuojamuose apytiksliai kas šešias savaites. Ji priima savivaldybės statutą, nustato nekilnojamojo turto, žemės ūkio ir kitus mokesčius, priima valsčiaus biudžetą, paskolų nuotarmes, erdvinį planą, suteikia viršaičiui absoliutoriumą, nustato algą, priima įstaigų ataskaitas ir kt.
Visuomenėje trūksta aktyvių Lenkijos piliečių, kuriems be galo svarbus lietuvių tautinės mažumos išlikimas. Nebūkime abejingi artėjantiems rinkimams, nes nuo mūsų balsų ir pasirinkimo priklauso ne tik mūsų, bet ir kitų kartų ateitis. Atsiminkime, kad veikiančios lietuvių organizacijos rūpinasi lietuvių švietimo, kultūros bei lietuvybės išsaugojimo reikalais, tačiau dažnai lemiamas sprendimas priimamas savivaldybėje, todėl svarbu, kad mūsų išrinkti tarėjai būtų tautiškai susipratę, bendradarbiautų su lietuviškomis organizacijomis ir įstaigomis, išgirstų, suprastų ir padėtų įveikti bendras problemas.
js, punskas.pl