Šiandien, lapkričio 26 d., sukanka 60 metų, kai buvo sušaudytas Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, dimisijos brigados generolas, Lietuvos Respublikos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas.
Jis gimė 1909 m. Palangoje. 1910 m. Žemaičių šeima persikraustė į Lomžą ir gyveno ten iki 1917 m. Po to apsigyveno Raseiniuose, kur Jonas baigė progimnaziją. 1926 m. įstojo į Kauno karo mokyklą, kurią baigė 1929 m. 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos Fontenblo artilerijos mokykloje. Gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 1-ojo, vėliau 4-ojo artilerijos pulko baterijai. 1940 m. tarnavo 29-ajame šaulių korpuse.
Vokiečiams užpuolus Sovietų Sąjungą, J. Žemaitis ignoravo įsakymą trauktis į rytus ir su grupe karininkų pasidavė vokiečiams. Tarnauti jiems nenorėjo. Išėjo į atsargą ir apsigyveno Kaune. Čia susituokė su Elena Valionyte. Kai 1941 m. pabaigoje jiems gimė sūnus Laimutis, Žemaičių šeima persikėlė į Kiaulininkų kaimą. 1944 m. J. Žemaitis suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus rinktinę. Tapo jos vadu.
1945 m., Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, J. Žemaitis įsijungė į Lietuvos laisvės armijos veiklą, davė priesaiką ir tapo partizanų Žebenkšties rinktinės štabo viršininku. Po metų jis buvo paskirtas Šerno rinktinės vadu, 1947 m. – Kęstučio apygardos vadu, 1948 m. – Vakarų Lietuvos partizanų srities vadu. 1949 m. žiemą vyriausiųjų partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku ir jam suteiktas partizanų generolo laipsnis.
1951 m. gruodį J. Žemaitį ištiko insultas. Jis atsisakė pareigų ir gulėjo paralyžiuotas bunkeryje. 1953 m. J. Žemaitis buvo suimtas ir teisiamas. Teisme jis kalbėjo: „Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“
Sovietų teismo nuosprendis – mirties bausmė. 1954 m. lapkričio 26 d. J. Žemaitis-Vytautas sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Palaidotas Maskvoje, Dono vienuolyno masinėje kapavietėje.
2009 metais LR Seimas generolą Joną Žemaitį-Vytautą pripažino teisėtu Lietuvos prezidentu.
sb, punskas.pl