Nesunku rašyti apie savo gimtąjį kaimą, bet šiek tiek baisu, kad gali apsigauti, kažką ne taip pasakyti. Neseniai išleista Marytės Vainaitės-Misiukonienės knyga „Juozas Vaina“. Tai prisiminimų knyga, kurią tik pradėjusi skaityti susidomėjau Vidugirių – Juozo Vainos gimtojo kaimo praeities paveikslu:
„Tai gražiausiai suplanuotas kaimas Punsko valsčiuje. Jo laukai turi po vieną varstą ilgio ir suskirstyti į tris vadinamas linijas, jų viduriu iš šiaurės į pietus nutiesti keliai, kuriuos seniau iš pietvakarių į šiaurryčius kirto į Lazdijus einantis vieškelis, o nuo 1895 metų visas tris linijas šiaurinėje kaimo dalyje iš vakarų į rytus kerta plentas. Mano atminimo laikais buvo bent 18 ūkių po apie 30 margų, kokie 4 ūkiai buvo dukart didesni, o vienas ūkininkas valdė 96 margus, arba pusantros kolonijos. Vadinasi, koloniją sudarydavo apie 60 margų žemės. Kaimą skirstant kolonijomis nepamiršta jo viduryje išskirti po porą margų kalvei, mokyklai ir smuklei, dabar šiauriau nuo tos vietos, kitoje pusėje kelio pastatyta nauja bažnytėlė. 1939 metais Vidugiriuose gyveno 45 šeimos, iš kurių keturios buvo evangelikų. Jie kalbėjo plattdeutsch tarme, mokėjo lietuviškai ir lenkiškai. Evangelikams 1944 metų vasarą teko trauktis į Vakarus. Jokios lenkų šeimos nebuvo.“
O kaip šiandien atrodo Vidugiriai?
Kadangi Vidugiriai irgi mano gimtasis kaimas, tai normalu, kad jis man bus pats gražiausias ir maloniausias. Kaimo linijos nepakito. Kaip buvo trys, taip ir liko, tačiau kelių struktūra yra kitokia. Šiandien per dvi kaimo linijas (pirmą ir antrą) nutiestas asfaltas (2009 metais nutiestas asfaltuotas kelias pirmoje kaimo linijoje). Tėtis pasakojo, kad seniau per vidurinę kaimo liniją bėgo neblogas žvyrkelis, kadangi tai buvo pagrindinis kelias, jungiantis Seinų, Dievetiškės ir Paliūnų dvarus. Čia visą laiką buvo judėjimas. Dėl to jau 1956 (1957?) metais Vidugiriuose buvo įvesta elektra.
Kaime gyvena daugiausia šeimų, turinčių nemažus ūkius. Negaliu pasakyti, kuris stambiausias ūkininkas, nes šiais laikais taip lengvai nepaskaičiuosi, kiek tvarte auga kiaulių, karvių ir arklių. Vieni verčiasi pieno produkcija, antri galvijus augina, o treti turi savo versliukus arba dirba mieste. Kažin ar pavyktų nustatyti, kiek kuris ūkininkas turi žemės. Reikėtų sukurti ilgą skaičių lentelę, nes šiais laikais vieni ūkiai beveik išnykę, o kiti žymiai padidėję. Nuo seniau suskirstyti žemės sklypai beveik nepakitę, tik jų šeimininkų pavardės kai kur pasikeitusios.
Vidugiriuose yra 40 namų/ūkių, kuriuose gyvena apie 158 žmones. Dabar labai sudėtinga tiksliai pateikti kaime gyvenančių asmenų skaičių, kadangi vieni išvykę, bet lyg gyvenamąją vietą pateikę Vidugiriuose, kiti nemažai laiko praleidžia užsienyje arba miestuose. Tad skaičius nėra tikslus. Kalbant apie šeimų tikėjimą, visi yra krikščionys. Dabar Vidugiriuose gyvena penkios mišrios šeimos.
Šiandien kaimą puošia didelė mokykla ir J. Vainos minėta bažnyčia. Ačiū Dievui, joje dabar vyksta baigiamieji statybos darbai. Be to, čia sėkmingai veikia parduotuvė. Kalvės nėra, nes dabar visko galima nusipirkti parduotuvėje. Smuklė taip pat nereikalinga, kai taip lengvai pasiekiamos parduotuvės arba kavinės ir barai.
Dabartinis kaimo paveikslas tikriausiai neprimena tokio, kokį matė J. Vaina. Juk namai kitokie – didesni, mūriniai, spalvoti, ūkiniai pastatai didesni ir kitokios formos, net laukų spalvos pasikeitusios – neauga rugiai, nežydi lauko gėlės, nebanguoja balose vanduo…
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Iš tiesų tai vienas iš didžiausių ir visuomeniškai veikliausių kaimų Punsko valsčiuje -taip buvo prieškary ir netolimoje praeityje.Juk čia,Vidugiriuose, aktyviai veikė lietuviški ansambliai,kultūrinė veikla buvo labai gyva.Įdomu,kaip yra dabar? Tikėkimes,kad Jurgita dar apie tai parašys.