Sausio 13 d. LR Seimo galerijoje atidaryta paroda, skirta Lenkijos disidentui, eseistui ir politikos publicistui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui. Joje eksponuojamos fotografijos, pristatančios 2014 metų Laisvės premijos laureato A. Michniko gyvenimą, jo ryšius su Lietuva.
Nuotraukose įamžinti lietuviai, ginantys ir saugantys Lietuvos laisvę – jauni ir seni, budėję naktį ir dieną, statę barikadas, savanoriai Parlamento viduje, Aukščiausiosios Tarybos deputatai.
Fotografijų autoriai – Alfredas Girdziušas, Andrius Petrulevičius, Vilius Jasinevičius.
Parodoje taip pat galima pamatyti autentiškus ranka rašytus žmonių liudijimus, braižinius ir kt.
Ši ekspozicija tai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje, dienraščio „Gazeta Wyborcza“, agentūros „Agencja Gazeta“, Lenkijos instituto Vilniuje, Centro „Menų, kultūrų ir tautų paribys“ Seinuose, Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto bendradarbiavimo vaisius.
Paroda veiks iki sausio 30 d.
punskas.pl
1998 m „Suvalkietyje“ Nr. 4/16 rašyta „Apmaudu darosi, kaip Lietuva kitataučiams (ypač lenkams) švaisto medalius saujomis, o saviesiems, kad ir labiausiai nusipelniusiems, paspausti rankos ir ačiū pasakyti neranda laiko.“
(…) kol prie Vilniaus riboženklio neatsiras lenta su Wilno… – turėtų būti: kol prie Vilniaus riboženklio atsiras lenta su Wilno…
Lietuva, apdovanodama Laisvės premija A. Michniką, bando nušauti du zuikius: įsiteikti lenkams ir žydams, nes būtent Lietuvai labiausiai priekaištaujama dėl engiamų lenkų ir šaudytų žydų, ypač pastaruoju metu vėl imta plačiai garsinti apie Lietuvos partizanus (Juozą Krikštaponį, taip pat Antaną Kraujelį), Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavusius žudant ar žudžiusius žydus (ir ne tik), o A. Michnikas yra šiuo atveju puikus pasirinkimas – žymus žydų kilmės Lenkijos antikomunistinio pasipriešinimo pogrindžio veikėjas. Vis dėlto, ar tokie žaidimai ką nors duos? Ar tai nėra savęs žeminimas? Bėgimas? Kad ir kaip skaudu, vis dėlto reikia pripažinti, kad mes, lietuvių tauta, nesame be kaltės – Algirdo Klimaičio 1941 m. Vilijampolės pogromas, Lietūkio garažas ir kt. Istorija yra skaudi, bet istorijos lapų, deja, neperrašysi, taigi lieka tik tai pripažinti. Žinoma, kitas dalykas – kiek galima vis tuo pačiu kaltinti, nepaisant, kad A. Brazauskas yra už tai atsiprašęs Izraelyje??? Matyt, galima ilgai. Paskaičius Lenkijos žiniasklaidą net susidaro įspūdis, kad už žydšaudžius Lietuva kentės tol, kol prie Vilniaus riboženklio neatsiras lenta su Wilno…
sutinku su Viktoro vertinimu Lenkijos politinės scenos, ir paties Michniko, tik viena pastaba:Laisvės premija nėra skirta užsieniečiams pamaloninti, bet tiems, kurie nusipelnė, kovojant už Lietuvos laisvę. Tai ar jau nebėra Lietuvoje nusipelniusiųjų žmonių, kad ieškoma Lenkijoje? Juk šitos premijos neturi net 1991 metų parlamento gynėjai, kurie gyvybe rizikavo ir buvo pasiruošę ją aukoti. O Michnikas cigarus rūkė tada kavinėje.
Kaip čia buvo minėta viename komentare, kandidatu į Laisvės premiją buvo pasiūlytas ir vyskupas Kauneckas, bet mūsų padlaižūnams ,matyt, arčiau prie širdies ciniškas Michnikas
Laisvės premijos paskyrimas A.Michnikui buvo,manau,siekis pamaloninti Lenkijos valdantį politinį elitą.Ar tai teisingai Lietuva paselgė? Nemanau, -bet reikia pabrėžti,kad Lenkijoj teisigesnių,santūresnių politikų ar intelektualų Lietuvos atžvilgiu neužtiksi.Vis dėlto A.Michnikas tragiškių įvykių metu į Vilnių atvyko ir kartu su lietuviais Sausio 13-ąją budėjo Seimo rūmuose.Šis publicistas,politinis veikėjas yra labai kontroversiškas ir Lenkijoj:vieni jį gerbia,palaiko,o kiti,ypač dešiniosios pakraipos,neapkenčia.Tai jis labai nukentėjo nuo komunistinės valdžios 1968-70m.,nors niekada nesutiko būti vadinamas ,,antikomunistu“,buvo maloniai priimamas Italijos,Prancūzijos komunistų partijos veikėjų ir vadovų.A.Michniko veiklos kontraversiškumas ir dvilypumas įžvelgiamas ir Lietuvos ir lietuvių atžvilgiu:1/viešai ir įnirtingai gynė lenkakalbį Leoną Jankelevičių Lietuvos valdžios teisėsaugos apkaltintą už antivalstybinę veiklą prieš Lietuvą ir aktyvią veiklą įkuriant ,,Vilniaus autonomiją“ bei dalyvaujant Burokevičiaus-Jermalavičiaus promaskvieškos komunistinės partijos veikloje;2/ nekarta viešai ir dienrašty ,,Gazeta Wyborcza“ palaikė nacionalistinės LLRA partijos teikiamus nepagrįstus ir perteklinius kaltinimus Lietuvos atžvilgiu dėl tariamai šiurkščiai pažeidžiamas lenkakalbių teises.Be to keistai atrodė I.Degutienės -Komisijos premijai skirti pirminikės- Seime perdėtas A.Michniko nuopelnų Lietuvai liaupsinimas .
Lietuva vis lipa ant to paties lenkiško grėblio, nieko nepasimoko iš ligšiolinių santykių su Lenkija, Lietuvos visuomenė vis mulkinama trimis raidėmis (q, w, x) nutylint, kad lenkiškų raidžių yra daugiau, o apmaudžiausia, kad šiame Lenkijos žaidime dalyvauja ir Punsko valsčiaus viršaitis (ir kai kurie labai nusipelnę Punsko veikėjai), sutikęs 33 kaimuose pakabinti lietuviškus kaimų pavadinimus ir iš naujo pakabinęs Lenkijos vėliavos spalvomis užtepliotus kelių kaimų pavadinimus.
net komentaras šiam „baisiai svarbiam’ įvykiui nereikalingas, pakanka (mąstantiems) perskaityti, kas organizavo šitą parodą….kaip ir visą ceremonialą michniko pagerbimo
įdomu, ar toje parodoje eksponuojami ir Gazeta Wyborcza numeriai, kuriuose aprašomos tariamos lenkų skriaudos Lietuvoje? O tokių neobjektyvių straipsnių , kur buvo įrodinėjama, kaip lietuviai diskriminuoja lenkus, michniko laikraštpalaikyje buvo, ir tai nemažai.
Šventa tiesa
reikia pridurti , kad Michnikas atsiimdamas jam skirtą premiją, iš seimo tribūnos vėl pamokslavo, kaip Lietuva turi gyventi, kokius priimti įstatymus, ir panašiai. Net ir tokią lietuviams skaudžią ir liūdną dieną lenkai nesugeba atsisakyti vyresniojo brolio vaidmens.
Nieko tokio gero Lietuvai tas Michnikas nenuveikė, už ką jam reikėtų skirti Laisvės premiją. Primenu, kad kandidatu į šią premiją buvo Lietuvai nusipelnęs vyskupas Kauneckas, bet deja, mūsų ‘kirkiliniai’ ir ‘donskiniai’ iškišo Michniką.
Kaip Gorbačiovas sukompromitavo Nobelio taikos premiją, taip Michnikas sukompromitavo Laisvės premiją