Irmantai,lietuviai Lenkijoje nenori ne tik lietuviškų gatvių pavadinimų,bet ir lietuviškų kelio ženklų.Nes nenori, kad Lenkija turėtų įrankį Lietuvos šantažui.Kai eilinį kartą lenkų naciai lietuviškus užrašus subjaurojo, tai buvo vietinių savivaldybės lietuvių pareiškimų,kad jau gana,tegul užrašai lieka tik lenkiški.Deja,jie staigiai buvo priversti pakeisti savo nuomonę,kad Lenkija turėtų kuo šantažuoti Lietuvą.Fotografijoje labai įspūdingai atrodo užrašas dviem kalbom,gyvas lenkiškos ,,demokratijos“ įrodymas.
O visą kitą labiai išsamiai išdėstė Kraštietis.
Irmantai, pradėti ir baigti šitą tema reikia tuo, kad negali būti jokio pariteto (veidridinio principo) tarp Lietuvos ir Lenkijos tautinių mažumų klausimu. Dėl keleto priežasčių. Visų pirma, Lenkijos lietuviai gyvena savo etninėse žemėse. Antra, Lenkijoje nėra ‘sulietuvėjusių’ lenkų(net tokia sąvoka skamba nenatūraliai), skirtingai nei Lietuvoje, kur nutautėjimas vyko ne tik dėl okupantų veiksmų, bet ir nevykusios pačios Lietuvos politikos( ne tik sovietmečiu, bet ir dabar).
Ir svarbiausia: lietuviai Lenkijoje nesudaro nė dešimtossios procento Lenkijos gyventojų, jie gyvenas kdeliolikoje pasienio kaimų. lenkai Lietuvoje sudaro apie 6 proc. o Lietuvos sostinėje- net apie dvidešimt procentų. Tad ir mąstas, ir istorinės aplinkybės rodo, kad veidrodinis principas niekaip netinka. Na, o kad jį primygtinai siūlo Varšuva- nestebina. Stebina tik tai, kad šitą retoriką perima ir lietuviai Lietuvoje , ypatingai tokią propagandą bruka valdžią aptarnaujanti žiniasklaida.
Akivaizdu, kad jeigu Lenkijos sostinės kas trečias gyventojas būtų tarkim koks vokietis, tai tautinių mažumų įstatymo išvis šioje šalyje nebūtų. Kiek gi buvo riksmo ir diskusijų, kai jis buvo priimamas, o juk tautinės mažumos Lenkijos sudaro kokį vieną-du procentus visų gyventojų. Tad neieškoki Irmantai duobių lygiame kelyje
Noriu punskiečių pasiteirauti – ar tai tiesa? Kad: „Gatviu pavadinimai yra vietines savivaldybes kompetencija. Ir tik nuo Punsko tarybos nariu priklauso ar jie tures ar ne dvikalbes lenteles. Jeigu nenori, tai prie ko cia lenkai. Svarbiausiai, kad jie turi teise ta padaryti… Lenkai Lietuvoje tokios teises neturi… Ar pagaunat kampa?“. Taip man tvirtino lenkas. Kitas klausimas – jeigu galima kabinti lietuviškas gatvių lenteles – kodėl lietuviai to daryti nenori?
Komentarai uždrausti.
Šiame puslapyje naudojami slapukai (cookies) svetainės lankomumui stebėti. (sužinoti daugiau)
Irmantai,lietuviai Lenkijoje nenori ne tik lietuviškų gatvių pavadinimų,bet ir lietuviškų kelio ženklų.Nes nenori, kad Lenkija turėtų įrankį Lietuvos šantažui.Kai eilinį kartą lenkų naciai lietuviškus užrašus subjaurojo, tai buvo vietinių savivaldybės lietuvių pareiškimų,kad jau gana,tegul užrašai lieka tik lenkiški.Deja,jie staigiai buvo priversti pakeisti savo nuomonę,kad Lenkija turėtų kuo šantažuoti Lietuvą.Fotografijoje labai įspūdingai atrodo užrašas dviem kalbom,gyvas lenkiškos ,,demokratijos“ įrodymas.
O visą kitą labiai išsamiai išdėstė Kraštietis.
Irmantai, pradėti ir baigti šitą tema reikia tuo, kad negali būti jokio pariteto (veidridinio principo) tarp Lietuvos ir Lenkijos tautinių mažumų klausimu. Dėl keleto priežasčių. Visų pirma, Lenkijos lietuviai gyvena savo etninėse žemėse. Antra, Lenkijoje nėra ‘sulietuvėjusių’ lenkų(net tokia sąvoka skamba nenatūraliai), skirtingai nei Lietuvoje, kur nutautėjimas vyko ne tik dėl okupantų veiksmų, bet ir nevykusios pačios Lietuvos politikos( ne tik sovietmečiu, bet ir dabar).
Ir svarbiausia: lietuviai Lenkijoje nesudaro nė dešimtossios procento Lenkijos gyventojų, jie gyvenas kdeliolikoje pasienio kaimų. lenkai Lietuvoje sudaro apie 6 proc. o Lietuvos sostinėje- net apie dvidešimt procentų. Tad ir mąstas, ir istorinės aplinkybės rodo, kad veidrodinis principas niekaip netinka. Na, o kad jį primygtinai siūlo Varšuva- nestebina. Stebina tik tai, kad šitą retoriką perima ir lietuviai Lietuvoje , ypatingai tokią propagandą bruka valdžią aptarnaujanti žiniasklaida.
Akivaizdu, kad jeigu Lenkijos sostinės kas trečias gyventojas būtų tarkim koks vokietis, tai tautinių mažumų įstatymo išvis šioje šalyje nebūtų. Kiek gi buvo riksmo ir diskusijų, kai jis buvo priimamas, o juk tautinės mažumos Lenkijos sudaro kokį vieną-du procentus visų gyventojų. Tad neieškoki Irmantai duobių lygiame kelyje
Noriu punskiečių pasiteirauti – ar tai tiesa? Kad: „Gatviu pavadinimai yra vietines savivaldybes kompetencija. Ir tik nuo Punsko tarybos nariu priklauso ar jie tures ar ne dvikalbes lenteles. Jeigu nenori, tai prie ko cia lenkai. Svarbiausiai, kad jie turi teise ta padaryti… Lenkai Lietuvoje tokios teises neturi… Ar pagaunat kampa?“. Taip man tvirtino lenkas. Kitas klausimas – jeigu galima kabinti lietuviškas gatvių lenteles – kodėl lietuviai to daryti nenori?