Nestebina mūsų specialybių maišymasis. Laisvai gali susipinti tikslieji ir humanitariniai arba gamtos mokslai. Pastebėta, jog vis dažniau studentams nepakanka vienos specialybės, kad galėtų susirasti tinkamą darbą. Reikalaujama nemažo žinių ir gebėjimų bagažo keliose srityse. Galbūt tai žmogų apsunkina, bet neretai viena specialybė puikiai papildo kitą ir leidžia eksperimentuoti bei kurti naujus projektus. Viskas dėl pačio žmogaus, jo poreikių ir darbo efektyvumo.
Ar gali jungtis lietuvių kalba su informatika? Žinoma. Iš tikrųjų kalba su informatika jungėsi jau tada, kai kompiuteris pradėjo operuoti ne tik skaičius, bet ir raides. Atsirado poreikis rašyti, leisti knygas, laikraščius ir žurnalus. Teigiama, kad dabar kompiuteris dažniau naudojamas dirbti su tekstais, o ne skaičiais. Jis tapo atviromis durimis kaupti ir perduoti bet kokią informaciją, ateinančią tik iš kalbos. Kalba, kaip komunikacijos sistema, užtikrina visavertį žmonių bendravimą, kurį norima išsaugoti. O tai padaryti nėra lengva. Lingvistės, habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Rūtos Petrauskaitės teigimu, „šiandien kompiuteriui suprantama tik sterili ir ganėtinai primityvi kalba, be dviprasmybių, neaiškumų. Tai trukdo išnaudoti kompiuterį tokiose darbo srityse, kuriose žmogus sugaišta daug daugiau laiko, nei jeigu tai atliktų pasitelkdamas kompiuterį“. Suprantame, kad gyvenimo ir darbo tempo greitis turi nemažai įtakos minėtų sričių jungčiai. Lietuvių kalbos pritaikymo kompiuteriui darbai atliekami Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Seniai pradėta kalbėti apie lietuvių kalbos nykimą ar jos transformaciją, kurią lemia nutautėjimo arba emigracijos procesas. Manoma, kad be anksčiau įvardintų priežasčių, lietuvių kalbos kompiuterizavimas atstotų vertybių saugojimo skrynią. Kažin ar šie spėliojimai arba pranašystės džiugina, bet, kita vertus, užrašytume tarmių, šnektų ir pašnektų grožį. Visada turima omeny variantą „o jeigu…“. Nėra pastovumo. Viskas keičiasi. Dabar kompiuterinė lingvistika yra sukūrusi daug naudingų programų, leidžiančių, pavyzdžiui, sukirčiuoti žodžius, išsiaiškinti terminus, išnagrinėti kalbos dalis ir kt.
Mums nekyla abejonių, kad žmogaus kalbos negali atstoti jokia technologija, tačiau dedama daug vilčių ir darbo, kad tai būtų pasiekta. Taip norima pagerinti žmonių darbo kokybę, kaip tai daroma Vakarų kraštuose. Tad belieka tikėti darbo sąlygas gerinančiomis technologijomis, kurios praverstų milijonams lietuvių.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl