Žmogui vis negerai: tai per šalta, tai per karšta, tai per mažai lietaus, tai per daug… Bet iš tikrųjų kad augtų ir užaugtų pasėlis, reikalingos ypač šiluma ir drėgmė. Jų šį pavasarį labai reikėjo. Jei drėgmės ir buvo, tai per šaltos dienos neleido sėkloms sudygti, o gegužę lietaus trūkumas tik pablogino padėtį. Sėklos negalėjo įsišaknyti dirvoje, o jei kuriai pavyko, sunku buvo toliau augti. Javai dėl drėgmės stokos neišplaukę, gelsvėjančiomis varpomis su smulkiais grūdeliais, pasiruošę ne vegetacijos laikotarpiui, o veikiau rugiapjūtei. Labai reikia lietaus.
Prieš kelerius metus buvusi tokia pat sausa vasara. Tuomet tik per rugiapjūtę gerai palijo, sužėlė nenukirsti, išguldyti javai.
Ilgalaikis lietaus trūkumas daro neatitaisomą žalą augmenijai. Juk neįmanoma visko palaistyti. Matome, kaip šiemet boluoja sausros nualinti javų kalneliai, kokie reti ir žemi kukurūzai.
Kadangi pavasarį pritrūko lietaus ir naktys buvo šaltos (net ir dabar, baigiantis birželiui, būna šaltoka), pasėliai menkai sudygo. Šnekama, kad kai žiema būna be sniego, ledas nesukaupia vandens, tad pavasarį upėse ir ežeruose jo lygis greit krenta. Šiemet šilti vasario ir kovo mėnesiai lyg ir pranašavo ankstyvą pavasarį, bet jis buvo gana šaltas. Kuomet gausiau palijo ir atšilo, tada ir žolė suvešėjo – tik po Jurginių. Tada ir išginta gyvulius į laukus. Gegužės pabaigoje pjauta pirmoji žolė šienui, šienainiui. Bet praėjo mėnuo, o nauja žolė niekaip negali atsigauti. Vakarai ir naktys šaltoki, su rasa. Žemesnėse vietose, kur netrūksta drėgmės, gražiai želia augalai, o ant molio kalnelių – kraupus vaizdas: viskas išdžiūvę, sausa žemė.
Po ilgos pertraukos palijo tik birželio viduryje, bet ne visur ir ne tiek gausiai, kad atsigaivintų augalija. Ji truputį atsigavo, bet dėl kaitros (dieną temperatūra siekia beveik 30 laipsnių) vėl greit džiūsta. Kas gi bus toliau? – baiminasi ne vienas ūkininkas, sodininkas, daržo savininkas. Gera žiūrėti vien į liucernos plotus. Jos šaknys ilgos, tad jai netrūksta drėgmės. Liucerna gražiai žaliuoja it krūmeliai rūtų smulkiais lapeliais.
Lietuvoje kažkada buvo taikomas dirbtinis drėkinimas, bet išardžius kolūkius sistemos, ko gero, susinaikino. Šiemetė sausa vasara ar tik neprivers vėl susidomėti dirbtiniu laukų drėkinimu?.. Kur nedideli darželiai gėlių ar daržovių – galima ir reikia palaistyti.
Viena iš gėlių ir daržovių augintojų, Marytė Jančienė iš Rakelijos, sako, kad sūnus kas pora dienų atveža statinę vandens ir ji laisto augalus. Geriausia laistyti vakarop, kai saulutė mažiau šildo, jau kopia už kalnelių. Gražūs ponios Marytės daržai ir gėlės, didelės ir sveikos braškės. Pasirodžius amarui ji greit apipurškė augalus sumaišytu su vandeniu pienu. Viskas sveika ir gražu. Bus ir aviečių, ir serbentų, – džiaugiasi ponia Marytė. Aišku, labai gerai būtų, kad palytų, geriau už bet kokį paliejimą. Lietus – kaip vaistas. Kad daugiamečiai augalai sužydėtų ir turėtų vaisių, svarbu rudenį juos patręšti kompostu.
G. Pakutkienė, punskas.pl