Tarptautinės organizacijos UNICEF atliktas tyrimas apie vaikų gerovę išsivysčiusiose šalyse atskleidė, kad Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje, kas antras moksleivis patiria patyčias, pirmaujame pagal vaikų savižudybių skaičių. Šių skaudulių sprendimas – emocinio intelekto ugdymo diegimas į Lietuvos švietimo sistemą aptartas seime vykusioje konferencijoje.
Vilniaus privati gimnazija kartu su visuomenine organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir tarptautine kompanija „BCS International“ inicijavo 10-ies Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogams emocinio intelekto mokymų pilotinę programą. Jos dalyviai seime vykusioje konferencijoje apibendrino pirmuosius programos rezultatus, dalijosi patirtimi kuriant emociškai intelektualią aplinką savo įstaigose ir taikant emocinio intelekto lavinimo programas vaikams.
„Emocinis intelektas, tai viso mūsų elgesio pagrindas: nuostatos, įsitikinimai, vertybės, jausmai, išgyvenimai, prisiminimai, savęs bei kitų žmonių suvokimas. Tik perdavus mokytojams žinias, kaip patiems tapti laimingais žmonėmis galėsime išauginti laimingus vaikus. Todėl, pedagogus mokome pažinti save ir kitus, formuoti savigarbą ir pagarbų požiūrį į aplinkinius, padėti išmokti valdyti neigiamas emocijas, įveikti konfliktus ir stresą“, – pasakoja projekto „Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos ugdymo įstaigose“ vadovė Irma Liubertienė.
Emocinio intelekto programos Lietuvos mokyklose ambasadorius, knygos „Emocinio intelekto ugdymas“ autorius ir „BCS International“ vadovas Stivas Nylas (Steve Neale) įsitikinęs, kad Lietuvai įgyvendinti pokyčius valstybiniu mastu neturėtų būti sunku, o ypač svarbus vaidmuo čia tenka pedagogams, kurių pagrindinė užduotis šiuo metu būtų kovoti su „patyčių kultūra“ mokyklose.
„Ko gero didžiausia Lietuvos švietimo įstaigų problema yra patyčios. Jos kyla iš menkos savivertės. Emocinio intelekto pagrindas – asmens savivertės suvokimas ir pagarba kitiems. Kodėl save vertinantis žmogus turėtų demonstratyviai rodyti kitų žmonių trūkumus ir juos žeminti? Išugdžius emocinį intelektą, mokyklose tieisog nebeliks vietos patyčioms,“ – įsitikinęs S.Nylas.
Projekto partneris Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba stebi programos efektyvumą. Buvo lyginami 67 programoje dalyvavusių pedagogų emociniai ir socialiniai gebėjimai prieš mokymus ir po jų. Po mokymų buvo užfiksuoti didžiuliai asmeniniai ir įstaigų mikroklimato pokyčiai: vertinimas parodė didelę pažangą visuose emocinio intelekto srityse.
„Mokymų metu savo kailiu patyrėme, kaip sudėtinga suaugusiam žmogui 7 minutes kalbėti apie tai, už ką jis save myli. Viena vyresnės kartos mokytoja net pareiškė, kad nedera kalbėti apie meilę sau ir ji tokiuose mokymuose nebedalyvaus. Bet kitą dieną atėjo, įveikė save… Atlikus užduotį įvyko sprogimas: išėjome iš savo „komforto zonos“, kurioje vis dėlto buvo taip ankšta…“ – prisiminė Šakių r. Slavikų kaimo pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rita Dainelienė.
Seime pristatyta neseniai įkurta Socialinio ir emocinio ugdymo asociacija. Ji kelia tikslą artimiausiu metu pradėti rengti 80 ekspertų grupę, kurią sudarytų savivaldybių Pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai ir aktyviausi ugdymo įstaigų žmonės. Šie ekspertai būtų tarsi kelrodės žvaigždės visoms švietimo įstaigoms, kurios integruos emocinio intelekto diegimo programą.
Iniciatyvai pritaria nemažai iškilių šalies specialistų ir ekspertų. Vienas jų – vaikų ir paauglių psichiatras profesorius Dainius Pūras, ne kartą viešai pareiškė, kad, nors lietuviai yra raštingi žmonės, emocinis mūsų raštingumas labai silpnas.
Įtemptose dienotvarkėse laiko dalyvauti emocinio intelekto sekėjų konferencijoje surado Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Seimo nariai – buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė.
Pastaroji vylėsi, kad pakitusi bendravimo kultūra padarys laimingesnius Lietuvos vaikus ir visą visuomenę: „Šiandien visų mūsų pagrindinis darbas – sugrąžinti švietimo ir kultūros angelui sparnus. Emocinis intelektas čia neapsakomai reikšmingas. Galvojome, kad tik žinios, informacija gali būti itin svarbi mūsų ugdymuisi, bet, pasirodo, ne. Ir ačiū Dievui, kad tas mūsų visų angelas jau skrenda virš mūsų.“
Vilniaus privati gimnazija – viena pirmųjų ugdymo įstaigų šalyje, įsijungusi į pilotinį projekto etapą ir tapusi metodine laboratorija, įgyvendinant emocinio intelekto ugdymo programas.
Lietuvos pedagogai dalyvavę projekto „Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos ugdymo įstaigose“ mokymuose įsitikino, kad gebėjimai tinkamai nukreipti savo emocijas pagerina mokymosi ir tarpusavio bendravimo kokybę.
Seime vykusioje konferencijoje šiuolaikinių inovacijų diegimo ir kompetencijų ugdymo centras pristatė sostinės mokyklose vykusio apklausos rezultatus. Ji atskleidė santykių mokykloje kokybę. Respondentai vertino – pasitikėjimą, atsidavimą, pasitenkinimą ir bendradarbiavimą.
„Žemiausiai įvertintas veiksnys – pasitikėjimas, antroje žemiausioje vietoje – pasitenkinimas ugdymo institucija, savo darbu. Mokiniai mažai atsiduoda mokyklai ir mažai jaučia atsidavimą iš kitų mokyklos bendruomenės narių. Bendradarbiavimą aukščiausiai vertino mokyklų vadovai, tačiau mokytojai ir tėvai manė kitaip, – sakė centro vadovė Agnė Liubertaitė. – Taigi, šiandienė tradicinė edukacinė sistema neefektyvi ir net neįdomi, egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp mokinių, mokytojų ir tėvų“.
Mokytojams iš įvairių Lietuvos mokymo įstaigų buvo mokomi pažinti savo emocinį intelektą, jį taikyti praktikoje, padėti sau ir kitiems. Projekto „Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos ugdymo įstaigose“ partneris Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba stebi programos efektyvumą. Tarnybos direktorė Reda Kunickienė lygino 67 programoje dalyvavusių pedagogų emocinius ir socialinius gebėjimus prieš mokymus ir po jų. Prieš mokymus žemiausi rodikliai iš 17 vertintų emocinio intelekto indikatorių buvo savivertės, balanso, streso bei konfliktų valdymo, atvirumo.
Tačiau po mokymų buvo užfiksuoti didžiuliai asmeniniai ir organizaciniai (įstaigų mikroklimato) pokyčiai: vertinimas parodė pažangą visuose 17-oje emocinio intelekto indikatorių, ne tik tų, kurie buvo įvertinti prasčiausiai.
„Didžiausi buvo savivertės pokyčiai, jie buvo matomi net vizualiai – nušvitę veidai, šypsenos, tarsi žmonės būtų atsikratę nepakeliamos naštos. Iš vidaus išsiveržė šviesa, leido pasijusti vertingu, svarbiu žmogumi. Pradėjus gerbti save ir kitus, pagerėjo bendradarbiavimas su kolegomis, mokiniais, tėvais“, – teigė R.Kunickienė ir akcentavo, kad ši programa buvo pirmoji prevencinė programa mokytojams, skirta kelti jų savivertei ir gyvenimo kokybei.
„Po šių mokymų ėmiau duoti kitiems tai, ką norėčiau gauti pati: darbuotojai dažniau iš manęs sulaukia teigiamo dėmesio, padrąsinimo ir pagyrimų. Pastebėjau, kad dauguma tiesiog nepratę gauti teigiamus įvertinimus, todėl pradžioje sutrikdavo ar net mėgindavo įžvelgti, „kur šuo pakastas“. Bet po to jų veidus nušviesdavo šypsena. Tai labai motyvuoja darbuotoją ir kelia jo savivertę. Teigiamas darbuotojo įvertinimas jo neišlepina, priešingai – jis tik dar geriau dirba savo darbą“, – patirtimi dalinosi Raseinių r. Viduklės darželio direktorė Loreta Urbonienė.
„Ar jūs norite taikstytis su vaikų savižudybėmis, su tuo, kad pusė mokinių patiria patyčias, kad kas antras tėvas nė neslepia sudavęs vaikui? Juk taip vaiku parodoma, kad jis visai niekam tikęs. Bet vaikas nori būti mylimas kaip žmogus, toks, koks jis yra, o ne už tai, kokie jo pažymiai ar kiti pasiekimai. – teigia S.Nylas.
„Esate maža šalis, todėl turite galimybes greitai keistis. Netgi įrankius jau netrukus turėsite – tie žmonės, kurie dalyvavo emocinio intelekto mokymų programoje, pajuto revoliucinius pokyčius ir išbandė, kaip tai veikia aplinkinius, gali būti ekspertais, ambasadoriais, nešančiais šią uždegančią idėją į visuomenę“, – įsitikinęs S.Nylas.
„Mes dirbame su emociniu intelektu nuo pirmos dienos, jau 23 metai. Kol nežinojome mokslinio apibrėžimo, tai buvo tiesiog bendražmogiškosios vertybės: juk reikia kartais priminti, kad mes esame žmonės, mes turime suprasti vieni kitus, matyti, kam šiandien liūdna, kas suirzęs ir elgtis empatiškai“, – sakė T.Liubertienė.
Egzaminų rezultatai, žinoma, svarbūs, bet, pasak direktorės, svarbiausia gimnazijos misija – išjudinti asmens mąstymą. Tuomet vystosi ir loginis mąstymas.
„Duodame vaikui įrankį, kuriuo naudodamasis jis gali atsiskleisti kaip asmenybė, rasti harmoniją. Sudarome tinkamą aplinką, mikroklimatą, ir pas mus atėję žmonės keičiasi – ir vaikai, ir pedagogai. Mokytojai, atėję dirbti iš kitų mokyklų, sako, kad lengva nėra, bet labai įdomu. Tie, kuriems labai įdomu, kartu su mumis ir dirba, kuria naujas metodikas, – teigė direktorė. – Kai pajutome, kad tos metodikos veikia, kad jau galime dalytis savo patirtimi, subūrėme didesnį būrį bendraminčių, kurie nori ir gali dirbti taip, kad ir patys atsiskleistų, ir atskleistų kiekvieną vaiką, ugdytų atvirą asmenybę su teigiamu požiūriu į save ir kitus“.
Apie tai, kaip nelengva kurti emociškai intelektualią aplinką mokykloje, pasakojo Šakių r. Slavikų kaimo pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rita Dainelienė.
„Mokymų metu savo kailiu patyrėme, kaip sudėtinga suaugusiam, susiformavusiam žmogui 7 minutes kalbėti apie tai, už ką jis save myli. Viena vyresnės kartos mokytoja net pareiškė, kad nedera kalbėti apie meilę sau ir ji tokiuose mokymuose nebedalyvaus. Bet kitą dieną atėjo, įveikė save… – prisiminė R.Dainelienė. – O atlikus užduotį įvyko sprogimas: išsprogome iš savo „komforto zonos“, kurioje vis dėlto buvo taip ankšta…“
Pedagogai ir ekspertai, tikintys, kad emocinio intelekto ugdymas sukels proveržį švietimo sistemoje ir visuomenėje, kuria ambicingus planus. Šįmet įkurta Socialinio ir emocinio ugdymo asociacija kelia tikslą jau artimiausiu metu pradėti rengti 80 ekspertų grupę, kurią sudarytų savivaldybių Pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai ir aktyviausi ugdymo įstaigų žmonės. Šie ekspertai būtų tarsi kelrodės žvaigždės visoms mokykloms, vaikų darželiams, kurie pageidaus iš esmės keisti gyvenimo kokybę savo bendruomenėse. Ugdymo įstaigoms, kurios integruos emocinio intelekto diegimo programą ir ją sėkmingai plėtos, asociacija suteiks emociškai intelektualios mokyklos statusą.
„Niekas niekada nelavins emocinio intelekto per prievartą – tai kertinė mūsų taisyklė. Tačiau jei mokykla, mokytojai pareikš norą, kalnus nuversime, bet rasime galimybių ir lėšų jiems pagelbėti“, – teigia I.Liubertienė.
Jos teigimu, specialistai, įgyvendinę emocinio intelekto ugdymo mokyklose programą, jau šiuo metu dalyvauja projekto partnerio „Šviesos“ leidyklos suburtoje metodinėje grupėje, kuri kurs naują vadovėlių seriją, paremtą emocinio intelekto ugdymo teorija ir praktika. Leidinių grupės vadovė Lina Virozerovienė konferencijos metu pristatė leidyklos viziją, leidžiant naujos kartos vadovėlius moksleiviams „Atrask“, kuriuose daug dėmesio bus skiriama emocinio intelekto lavinimui.
Utenos kolegijoje jau nuo šių metų rugsėjo mėn. socialinio darbo ir socialinės pedagogikos studijų programose bus įdiegtas emocinio intelekto mokymo dalykas. Kolegijos Medicinos fakulteto Socialinės gerovės katedros specialistai ir studentai atliks pilotinę studiją, kurioje įvertins, kaip 10-yje ugdymo įstaigų 247 pedagogams taikyta emocinio intelekto ugdymo programa paveikė bendrą tų įstaigų mikroklimatą, kaip keičiasi kokybiniai rodikliai, kuriuos kiekvienais metais audituoja Švietimo ir mokslo ministerija, palyginti su tomis įstaigomis, kurios emocinio intelekto slėpinių dar neatrado.
Geras ženklas pokyčių iniciatoriams, kad milijonų žmonių visame pasaulyje gyvenimo kokybę pakeitusios idėjos nesvetimos ir kai kuriems valdžios atstovams. Įtemptose dienotvarkėse laiko dalyvauti emocinio intelekto sekėjų konferencijoje surado Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Seimo nariai – buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė. Pastaroji vylėsi, kad pakitusi bendravimo kultūra padarys laimingesnius Lietuvos vaikus ir visą visuomenę: „Šiandien visų mūsų pagrindinis darbas – sugrąžinti švietimo ir kultūros angelui sparnus. Emocinis intelektas čia neapsakomai reikšmingas. Galvojome, kad tik žinios, informacija gali būti itin svarbi mūsų ugdymuisi, bet, pasirodo, ne. Ir ačiū Dievui, kad tas mūsų visų angelas jau skrenda virš mūsų.“
Seimui pristatyto emocinio intelekto diegimo įdėjos Lietuvos mokyklose
Tarptautinės organizacijos UNICEF atliktas tyrimas apie vaikų gerovę išsivysčiusiose šalyse atskleidė, kad Lietuvos vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje, kas antras moksleivis patiria patyčias, pirmaujame pagal vaikų savižudybių skaičių. Tai šokiruojantys faktai, tačiau vaistas nuo šių skaudulių yra. Pasaulyje jau seniai taikomas emocinio intelekto ugdymas pristatomas
pirmuosius žingsnius žengia ir Lietuvoje. Ar jis taps gelbėjimosi ratu ne tik vaikams, bet ir visai visuomenei?
Tebesame akli jausmams
Vilniaus privati gimnazija kartu su visuomenine organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir tarptautine kompanija „BCS International“ inicijavo 10-ies Lietuvos ugdymo įstaigų pedagogams emocinio intelekto mokymų pilotinę programą. Jos dalyviai šią savaitę surengtoje konferencijoje seime apibendrino pirmuosius programos rezultatus, dalijosi patirtimi kuriant emociškai intelektualią aplinką savo įstaigose ir taikant emocinio intelekto lavinimo programas vaikams.
„Emocinis intelektas – tai viso mūsų elgesio pagrindas: nuostatos, įsitikinimai, vertybės, jausmai, išgyvenimai, prisiminimai, savęs bei kitų žmonių suvokimas, – teigia projekto „Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos ugdymo įstaigose“ vadovė Irma Liubertienė. – Svarbiausi pedagogų mokymų uždaviniai – išmokyti pažinti save ir kitus, formuoti savigarbą ir pagarbų požiūrį į aplinkinius, padėti išmokti valdyti neigiamas emocijas, konfliktus, įveikti stresą ir t.t.“
Iniciatyvai pritaria nemažai iškilių šalies specialistų ir ekspertų. Vienas jų – vaikų ir paauglių psichiatras profesorius Dainius Pūras, pernai išrinktas Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju dėl paramos visuotinei teisei į aukščiausius siektinus fizinės ir protinės sveikatos standartus, ne kartą viešai pareiškė, kad, nors lietuviai yra raštingi žmonės, emocinis mūsų raštingumas labai silpnas.
„Vis dar esame akli savo ir kitų jausmams, nepažįstame ir nenorime pažinti savęs ir kitų… Kol neišmoksime pažinti savo ir artimųjų jausmų ir tinkamai su jais elgtis, tol bus sunku išsivaduoti iš kraštą apėmusios beprasmiškų mirčių ir kitokių tragedijų epidemijos. Tai yra didžiulė mūsų bėda, kurią siūlau be pykčio ir saviplakos pagaliau pripažinti ir pradėti šitą istorinę klaidą ištaisyti. Ji mums be galo daug kainuoja ir gyvybių, ir suluošintų gyvenimų, ir labai ydingų sveikatos ir socialinių politikų“, – yra pastebėjęs D.Pūras.
Kaip diena ir naktis
I.Liubertienė sako, kad šalyje jau kuris laikas esama iš užsienio nusižiūrėtų ir adaptuotų programų, nukreiptų socialiai ir emociškai ugdyti vaikus, tačiau jomis naudojasi tik keli procentai ugdymo įstaigų, nes pedagogai nėra tam pasirengę – patys nėra pakankamai emociškai išprusę. Tai įrodo ir įvairūs tyrimai.
Šiuolaikinių inovacijų diegimo ir kompetencijų ugdymo centras konferencijoje pristatė unikalios sostinės mokyklų, mokytojų, moksleivių ir jų tėvų apklausos rezultatus. Apklausa siekta išsiaiškinti tas spragas mokykloje, kurias nedelsiant reikia lopyti, kad bendradarbiavimas bendruomenėje būtų efektyvus.
Santykių mokykloje kokybę respondentai vertino pagal 4 svarbiausius veiksnius – pasitikėjimą, atsidavimą, pasitenkinimą ir bendradarbiavimą.
„Žemiausiai įvertintas veiksnys – pasitikėjimas, antroje žemiausioje vietoje – pasitenkinimas ugdymo institucija, savo darbu. Mokiniai mažai atsiduoda mokyklai ir mažai jaučia atsidavimą iš kitų mokyklos bendruomenės narių. Bendradarbiavimą aukščiausiai vertino mokyklų vadovai, tačiau mokytojai ir tėvai manė kitaip, – sakė centro vadovė A.Liubertaitė. – Taigi, šiandienė tradicinė edukacinė sistema neefektyvi ir net neįdomi, egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp mokinių, mokytojų ir tėvų“.
Projekto „Emocinio intelekto lavinimas Lietuvos ugdymo įstaigose“ partneris Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba stebi programos efektyvumą. Tarnybos direktorė Reda Kunickienė lygino 67 programoje dalyvavusių pedagogų emocinius ir socialinius gebėjimus prieš mokymus ir po jų. Prieš mokymus žemiausi rodikliai iš 17 vertintų emocinio intelekto indikatorių buvo savivertės, balanso, streso bei konfliktų valdymo, atvirumo.
„Ar galima pagirdyti ištroškusį iš tuščio indo? Jei pats pedagogas jaučiasi žemiau žolės, sudėtinga įgyvendinti bet kokias prevencines programas, užmegzti nuoširdžius ir abipusiai naudingus santykius su mokiniais ar jų tėvais“, – kalbėjo R.Kunickienė.
Tačiau po mokymų buvo užfiksuoti didžiuliai asmeniniai ir organizaciniai (įstaigų mikroklimato) pokyčiai: vertinimas parodė pažangą visuose 17-oje emocinio intelekto indikatorių, ne tik tų, kurie buvo įvertinti prasčiausiai.
„Didžiausi buvo savivertės pokyčiai, jie buvo matomi net vizualiai – nušvitę veidai, šypsenos, tarsi žmonės būtų atsikratę nepakeliamos naštos. Iš vidaus išsiveržė šviesa, leido pasijusti vertingu, svarbiu žmogumi. Pradėjus gerbti save ir kitus, pagerėjo bendradarbiavimas su kolegomis, mokiniais, tėvais“, – teigė R.Kunickienė ir akcentavo, kad ši programa buvo pirmoji prevencinė programa mokytojams, skirta kelti jų savivertei ir gyvenimo kokybei.
„Po šių mokymų ėmiau duoti kitiems tai, ką norėčiau gauti pati: darbuotojai dažniau iš manęs sulaukia teigiamo dėmesio, padrąsinimo ir pagyrimų. Pastebėjau, kad dauguma tiesiog nepratę gauti teigiamus įvertinimus, todėl pradžioje sutrikdavo ar net mėgindavo įžvelgti, „kur šuo pakastas“. Bet po to jų veidus nušviesdavo šypsena. Tai labai motyvuoja darbuotoją ir kelia jo savivertę. Teigiamas darbuotojo įvertinimas jo neišlepina, priešingai – jis tik dar geriau dirba savo darbą“, – patirtimi dalinosi Raseinių r. Viduklės darželio direktorė Loreta Urbonienė.
Galimi revoliuciniai pokyčiai
Emocinio intelekto programos Lietuvos mokyklose ambasadorius, knygos „Emocinio intelekto ugdymas“ autorius ir „BCS International“ vadovas Stivas Nylas (Steve Neale) mano, kad Lietuva turi unikalias galimybes šiandienę apverktiną situaciją ištaisyti iš esmės.
„Ar jūs norite taikstytis su vaikų savižudybėmis, su tuo, kad pusė mokinių patiria patyčias, kad kas antras tėvas nė neslepia sudavęs vaikui? Juk taip vaikui tarsi parašoma „minus 10“, jam parodoma, kad jis visai niekam tikęs. Bet vaikas nori būti mylimas kaip žmogus, toks, koks jis yra, o ne už tai, kokie jo pažymiai ar kiti pasiekimai“, – teigia S.Nylas.
Pasak jo, išugdžius emocinį intelektą, mokyklose nebeliks vietos patyčioms – šis skaudulys išnyks kaip dūmas.
„Patyčios ir kitų žmonių žeminimas kyla iš menkos savivertės. Emocinio intelekto pagrindas – asmens savivertės suvokimas ir pagarba kitiems. Kodėl save vertinantis žmogus turėtų demonstratyviai rodyti kitų žmonių trūkumus ir juos žeminti?“ – klausia S.Nylas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvai įgyvendinti pokyčius valstybiniu mastu neturėtų būti sunku, o ypač svarbus vaidmuo čia tektų pedagogams.
„Esate maža šalis, todėl turite galimybes greitai keistis. Netgi įrankius jau netrukus turėsite – tie žmonės, kurie dalyvavo emocinio intelekto mokymų programoje, pajuto revoliucinius pokyčius ir išbandė, kaip tai veikia aplinkinius, gali būti ekspertais, ambasadoriais, nešančiais šią uždegančią idėją į visuomenę“, – įsitikinęs S.Nylas.
Vertybės tampa įrankiu
Lietuvos pedagogai jau spėjo įsitikinti, kad gebėjimai tinkamai nukreipti savo emocijas pagerina mokymosi ir tarpusavio bendravimo kokybę. Vieniems pagelbėjo emocinio intelekto ugdymo programa, kiti jau nuo seno intuityviai dirbo pagal šiuos principus.
Vilniaus privati gimnazija – viena pirmųjų ugdymo įstaigų šalyje, įsijungusi į pilotinį projekto etapą ir tapusi metodine laboratorija, įgyvendinant emocinio intelekto ugdymo programas.
„Mes dirbame su emociniu intelektu nuo pirmos dienos, jau 23 metai. Kol nežinojome mokslinio apibrėžimo, tai buvo tiesiog bendražmogiškosios vertybės: juk reikia kartais priminti, kad mes esame žmonės, mes turime suprasti vieni kitus, matyti, kam šiandien liūdna, kas suirzęs ir elgtis empatiškai“, – sakė T.Liubertienė.
Egzaminų rezultatai, žinoma, svarbūs, bet, pasak direktorės, svarbiausia gimnazijos misija – išjudinti asmens mąstymą. Tuomet vystosi ir loginis mąstymas.
„Duodame vaikui įrankį, kuriuo naudodamasis jis gali atsiskleisti kaip asmenybė, rasti harmoniją. Sudarome tinkamą aplinką, mikroklimatą, ir pas mus atėję žmonės keičiasi – ir vaikai, ir pedagogai. Mokytojai, atėję dirbti iš kitų mokyklų, sako, kad lengva nėra, bet labai įdomu. Tie, kuriems labai įdomu, kartu su mumis ir dirba, kuria naujas metodikas, – teigė direktorė. – Kai pajutome, kad tos metodikos veikia, kad jau galime dalytis savo patirtimi, subūrėme didesnį būrį bendraminčių, kurie nori ir gali dirbti taip, kad ir patys atsiskleistų, ir atskleistų kiekvieną vaiką, ugdytų atvirą asmenybę su teigiamu požiūriu į save ir kitus“.
Apie tai, kaip nelengva kurti emociškai intelektualią aplinką mokykloje, pasakojo Šakių r. Slavikų kaimo pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rita Dainelienė.
„Mokymų metu savo kailiu patyrėme, kaip sudėtinga suaugusiam, susiformavusiam žmogui 7 minutes kalbėti apie tai, už ką jis save myli. Viena vyresnės kartos mokytoja net pareiškė, kad nedera kalbėti apie meilę sau ir ji tokiuose mokymuose nebedalyvaus. Bet kitą dieną atėjo, įveikė save… – prisiminė R.Dainelienė. – O atlikus užduotį įvyko sprogimas: išsprogome iš savo „komforto zonos“, kurioje vis dėlto buvo taip ankšta…“
Angelas skrenda
Pedagogai ir ekspertai, tikintys, kad emocinio intelekto ugdymas sukels proveržį švietimo sistemoje ir visuomenėje, kuria ambicingus planus. Šįmet įkurta Socialinio ir emocinio ugdymo asociacija kelia tikslą jau artimiausiu metu pradėti rengti 80 ekspertų grupę, kurią sudarytų savivaldybių Pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai ir aktyviausi ugdymo įstaigų žmonės. Šie ekspertai būtų tarsi kelrodės žvaigždės visoms mokykloms, vaikų darželiams, kurie pageidaus iš esmės keisti gyvenimo kokybę savo bendruomenėse. Ugdymo įstaigoms, kurios integruos emocinio intelekto diegimo programą ir ją sėkmingai plėtos, asociacija suteiks emociškai intelektualios mokyklos statusą.
„Niekas niekada nelavins emocinio intelekto per prievartą – tai kertinė mūsų taisyklė. Tačiau jei mokykla, mokytojai pareikš norą, kalnus nuversime, bet rasime galimybių ir lėšų jiems pagelbėti“, – teigia I.Liubertienė.
Jos teigimu, specialistai, įgyvendinę emocinio intelekto ugdymo mokyklose programą, jau šiuo metu dalyvauja projekto partnerio „Šviesos“ leidyklos suburtoje metodinėje grupėje, kuri kurs naują vadovėlių seriją, paremtą emocinio intelekto ugdymo teorija ir praktika. Leidinių grupės vadovė Lina Virozerovienė konferencijos metu pristatė leidyklos viziją, leidžiant naujos kartos vadovėlius moksleiviams „Atrask“, kuriuose daug dėmesio bus skiriama emocinio intelekto lavinimui.
Utenos kolegijoje jau nuo šių metų rugsėjo mėn. socialinio darbo ir socialinės pedagogikos studijų programose bus įdiegtas emocinio intelekto mokymo dalykas. Kolegijos Medicinos fakulteto Socialinės gerovės katedros specialistai ir studentai atliks pilotinę studiją, kurioje įvertins, kaip 10-yje ugdymo įstaigų 247 pedagogams taikyta emocinio intelekto ugdymo programa paveikė bendrą tų įstaigų mikroklimatą, kaip keičiasi kokybiniai rodikliai, kuriuos kiekvienais metais audituoja Švietimo ir mokslo ministerija, palyginti su tomis įstaigomis, kurios emocinio intelekto slėpinių dar neatrado.
Geras ženklas pokyčių iniciatoriams, kad milijonų žmonių visame pasaulyje gyvenimo kokybę pakeitusios idėjos nesvetimos ir kai kuriems valdžios atstovams. Įtemptose dienotvarkėse laiko dalyvauti emocinio intelekto sekėjų konferencijoje surado Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Rimantas Vaitkus, Seimo nariai – buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė. Pastaroji vylėsi, kad pakitusi bendravimo kultūra padarys laimingesnius Lietuvos vaikus ir visą visuomenę: „Šiandien visų mūsų pagrindinis darbas – sugrąžinti švietimo ir kultūros angelui sparnus. Emocinis intelektas čia neapsakomai reikšmingas. Galvojome, kad tik žinios, informacija gali būti itin svarbi mūsų ugdymuisi, bet, pasirodo, ne. Ir ačiū Dievui, kad tas mūsų visų angelas jau skrenda virš mūsų.“