„Via Baltica“ Lenkijoje

„(…) rugsėjo 11 dieną, Kauno rajone tarp Stanaičių ir Juragių gyvenviečių buvo duotas startas VIA BALTICA kelio ruožų 17,34–23,40 km ir 21,84–23,40 km rekonstrukcijos darbų pradžiai“, – skelbia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tinklalapis.

sipliskes„Via Baltica“ yra tarptautinio greitkelio E67 dalis nuo Prahos iki Helsinkio. Apie jį pradėta galvoti jau senokai – prieš dvidešimt kelerius metus. Magistralės trasa eis per Varšuvą, Lomžą, Elką, Suvalkus, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Šį projektą vykdo penkios šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.

„Via Baltica“ Lenkijos dalyje iš pradžių turėjo būti tiesiama per Budziską, Suvalkus, Ostruv Mazovecką (Ostrów Mazowiecka), Lomžą. Tai buvo vadinamasis Lomžos trasos variantas.

1996 m. magistralės trasa šiek tiek pakeista. Ji turėjo eiti valstybiniu keliu nr. 8 per Augustavą, Suchovolę, Balstogę, Zambruvą (Zambrów), Ostruv Mazovecką, Varšuvą (vadinamasis Balstogės magistralės variantas).

Ši trasa nepatiko Lenkijos ekologams, nes magistralė kirto Vygrių, Bebros, Narvės ir kitų nacionalinių parkų teritoriją, Augustavo ir Knišino girias. Konfliktas įsiliepsnojo, kai pradėta tiesti Augustavo aplinkkelį, kurio teritorijoje buvo gamtosaugai svarbus Raspūdos slėnis. Statybos darbai ilgam laikui sustojo. 2005 m. pradėta projektuoti naują trasą. Buvo išanalizuoti 42 magistralės variantai. Vadinamasis Balstogės variantas iš karto atmestas, nes jis ilgiausias ir labiausiai kenkiąs aplinkai.

2009 m. Lenkijos ministrų taryba patvirtino naują ir, atrodo, paskutinę magistralės (S 61) trasą. Ji eina per Ostruv Mazovecką, Lomžą, Elką, Suvalkus, Budziską. Minėtas valstybinis kelias nr. 8 (Suvalkai–Augustavas–Balstogė) gavo greitkelio statusą.

Numatytos „Via Baltica“ atkarpos: Marki–Radziminas (Radzymin), Radziminas–Viškuvas (Wyszków; su Radzimino ir Viškuvo aplinkkeliais), Viškuvas–Ostruv Mazovecka, Ostruv Mazovecka–Budziskas (per Lomžą, Staviski (Stawiski), Ščiučiną (Szczuczyn), Elką, Ročkas, Suvalkus).

„Via Baltica“ turėtų būti baigta iki 2020 m. Šia magistrale bus galima važiuoti 100 km per valandą greičiu. Numatytos 2 x 2, o ateityje 2 x 3 kelio juostos. Vidutinis magistralės plotis 80 m.

sb, punskas.pl