In memoriam Michał Jagiełło

Š. m. vasario 1 dieną Zakopanėje netikėtai mirė Michał Jagiełło, žymus žmogus, alpinistas, rašytojas, buvęs kultūros ir meno viceministras, įspaudęs pėdą ir Punsko kultūriniame gyvenime.

Gimė 1941 m. Janikovicų kaime prie Krokuvos. Čia prabėgo taip pat jo vaikystė. Studijavo Krokuvos universitete polonistiką. Dešimt metų (1964-1974) gyveno Zakopanėje. Nuo 1961 m. susijęs su kalnų gelbėjimo tarnybomis. Buvo Tatrų savanoriškosios gelbėjimo tarnybos vadovas (1972-1974 ). Dalyvavo daugiau kaip 250 gelbėjimo operacijų, vėliau tapo TOPR garbės nariu.

 Nuo 1989 iki 1997 m. buvo kultūros ir meno ministro pavaduotojas, o 1997-aisiais paskirtas Ministro Pirmininko įgaliotiniu tautinių mažumų klausimais. Vėliau, 1998-2007 m., ėjo Varšuvos nacionalinės bibliotekos direktoriaus pareigas. Čia inicijavo parodų ciklą „Mūsų kaimynai – naujas požiūris“ („Nasi sąsiedzi – nowe spojrzenie“) bei rašytojų ir leidėjų salonus. Taip pat vadovavo Lenkijos bibliotekų tarybai ir glaudžiai bendradarbiavo su savivaldybių bibliotekomis.

M. Jagiełło domėjosi senosios ir dabartinės Lenkijos daugiakultūriškumu, šalyje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis. Siekė kultūrinio bendradarbiavimo su kaimynais, ypač su Baltarusija, Lietuva, Slovakija ir Ukraina. Keliolika metų dirbo Varšuvos universiteto Lenkų kultūros institute, kur vedė studentams užsiėmimus Lenkijos tautinių mažumų temomis. Taip pat bendradarbiavo su Collegium Civitas Varšuvoje.

Buvo Lenkų rašytojų sąjungos narys. Jo kūrybos tema – kalnai. Apie save sakydavo: „Aš esu kalnuose, o kalnai apsigyveno manyje“.

Išleido, tarp kitko: „Hotel klasy Lux” (1978), „Obsesja” (1978), „Świetlista obręcz” (1979), „Obsesja i inne góry” (1994), „Trójkątna turnia” (1996), „Za granią grań” (1998), „Wołanie w górach” (1979) bei penkis eilėraščių tomelius, paskutinį – „Zszywanie – w ucieczce“ 2014 m.

M. Jagiełło už nuopelnus buvo apdovanotas Komandoro kryžiumi (Krzyż Komandorski Orderu Odrodzenia Polski), aukso medaliu „Nusipelnęs kultūrai  Gloria Artis“ (Złoty Medal „Zasłużony Kulturze Gloria Artis”), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, Ukrainos III laipsnio kryžiumi „Už nuopelnus”, Slovakijos užsienio reikalų ministerijos aukso ženkleliu ”Złota Plakietka” bei Šv. Marijos Magdalenos ordinu, kurį suteikė Lenkijos autokefalinė stačiatikių Bažnyčia už jos paminklų globą.

M. Jagiełło įspaudė pėdą ir Punsko kultūriniame gyvenime. Eidamas kultūros viceministro pareigas, atsižvelgė į lietuvių prašymą įsteigti Punske muzikos mokyklą. Be ministro geros valios, supratimo  ir palankumo mūsų tautinei mažumai nebūtų 1996 m. rugsėjo 2 d. durų atvėrusi nauja mokymo įstaiga – muzikos mokykla, Suvalkų muzikos mokyklos filialas. Oficialiame mokyklos atidaryme, kuris įvyko lapkričio 15 dieną, tarp kitų garbių svečių dalyvavo ir kultūros viceministras M. Jagiełło.

Jagiello-Michal-Punske

M. Jagiełło Punsko muzikos mokykloje per savo knygos pristatymą (M. Jagiełło, viršaitis K. Baranauskas, T. Uzdilaitė, P. Zimnickas ir mokinys V. Šliaužys) 1998 m. lapkričio 13 d.

Po dvejų metų, lapkričio 13 dieną, M. Jagiełło dar kartą apsilankė Punsko muzikos mokykloje. Tuomet atvežė pristatyti čia savo naują knygą „Za granią grań”. Renginyje jam grojo pirmieji muzikos mokyklos mokinukai. Buvęs ministras džiaugėsi pirmosiomis kregždutėmis ir linkėjo mokyklai gražios ateities.

Šią sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius.

                                                                                           Punsko muzikos mokyklos mokiniai, absolventai ir tėvai

2 atsakymai į “In memoriam Michał Jagiełło”

  1. na, na, Viktorai, per daug įsijautėte. Išskirtinių dorybių politikus , nuveikusius istorinius žygdarbius, galima vadinti „didžiavyrais“. M. Jagiello buvo padorus žmogus ir gana lietuviams palankus politikas. Bet kad „didžiavyris“? Tai kaip tada vadinti Basanavičių, Kudirką ar prelatą Krupavičių?

  2. Ramybės Jam kitapus mūsų. Težydi atminimo gėlės ant Jo kapo! Išties Gerb. Michalo Jagielos /Michał Jagiełło/ mqstymo būdas ir dvasinės savybės sudarė sąlygas Lenkijos tautinėms mažumoms ir tautinėms bendrijoms laisvai puosėlėti savąją tautinę ir kultūrinę tapatybę, normalizuoti lietuvių-lenkų santykius Lenkijos viduje.Tokie Didžiavyrai tik gerina santykius tarp tautų.

Komentarai uždrausti.