Nedaug kas šiandien žino, kad lalavimas kitados reiškė merginų pakėlimą į marčias. Mat seniau tuoj po Velykų prasidėdavo vedybų laikotarpis. XIX a. pabaigoje lalavimas virto „paprastu“ kiaušiniavimu.
Pirmą Velykų dieną Punsko ir Seinų krašto jaunimas dar ir dabar eina lalauti. Lalautojai pagieda šventą giesmę, linki merginoms, kad „Dievulis duotų po Velykų svotų“, kad „mergos tekėtų ir daug vaikų turėtų“.
Jei šeimininkai dosnūs, lalautojai jiems linki gerų metų, derliaus ir sveikatos, jei nieko neduoda, jiems palinki, kad „vištos į užpečkį sulįstų ir niekas iš ten jų neištrauktų“ arba kad „vanagas vištas išnešiotų“.
sb, punskas.pl