„Svirpliai, žiogai groja – tai reiškia vasaros pabaigą“, – liepos pradžioje išgirdau iš pažįstamo. Jie pranašauja, kad atvės orai, baigsis vasaros laikotarpis. „Gandrų šiemet sumažėjo, nes lizduose vienišiai“, – pastebi žmonės. Matyt, tik patelės. Taikėsi, kad sudėjo kiaušinius, bet išmetė juos iš lizdo, neperėjo. Seniau vyravęs įsitikinimas, kad kai iš lizdo išmetami gandriukai (lyg bijantis, kad nebus įmanoma jų išmaitinti) – reikia tikėtis nederliaus, maisto trūkumo. Tai reiškė sausą vasarą. Gamtos reiškiniai žmogui nesuvokiami, o gyvūnai daug ką nujaučia. Tai lyg ir antgamtinė dovana. Žmogus, stebėdamas gyvūnus, gali apsisaugoti nuo nelaimės. Tarkim, prieš lietų kregždės žemai skraido, bitės nerimauja, pyksta (nevalia tada pas jas eiti). Jei griaustinis su žaibais, geriau namuose būti, nes nelaimė gali tykoti kelyje ar prie medžių. Mat medžiai ar vanduo dažnai pritraukia žaibą. Štai Birutė Kalinauskienė iš Pelelių pasakojo, kaip seniau nuo perkūnijos, žaibavimo užsidegdavo trobesiai. Ji pamena, kad seniau žymiai daugiau ir griaudė, ir žaibavo. Atsimena iš vaikystės, kaip vieną vasaros dieną per didelę audrą degė apylinkėje net 14 sodybų. Baisu! Stogai tada arba skiedrų, arba šiaudų buvo, o jei kluonas degdavo, tuoj liepsnos persimesdavo ant kitų stogų. Žmonės daug meldėsi ir prašė Dievulio apsaugoti nuo nelaimių, degino šventintus žolynus (per Žolinę) arba dėjo juos ant palangių. Dabar namai daugiausia mūriniai, tai ne taip baisu. „Visko buvę seniau, bet nelaimių dažnai taikėsi: tai perkūnas užmušė gyvulį, tai į žmogų pataikė. Arba pavykdavo jį išgelbėti, arba mirdavo“, – sakė ponia Birutė.
Jonas Žukauskas, ūkininkas iš Burbiškių, kalbėjo: „Negaila, jei ir supūdė šiemet šienus, kas nespėjo prieš šituos lietus paimt. Juk jei ne šitie lietūs, tai baisi bėda vėl būtų buvusi kaip pernai.“ Liepos lietus išgelbėjo žemę ir pasėlius. Jei sausra dar kiek būtų prasitęsus, jei nebūtų liję, o kaitinusi saulė, būtų buvusi didelė bėda. Juk pernai sausra nualino laukus, neužaugo žolė nei grūdai, nei kukurūzai ir stokojo gyvuliams pašaro.
Sausra ir kaitri saulė kamavo nuo gegužės, vargino ir žmones, ir augmeniją visą pavasarį. O nuo liepos 3 d. kaip įsilijo, tai lyja iki šiolei. Kyla audrų, Lenkijos pietuose ir potvynių…
Štai draugė iš Šeštokų papasakojo apie baisų viesulą: „Liepos 11 d., pirmadienį, per Būdvietį praūžė toks viesulas, kad nuplėšė stogus, laužė ir rovė medžius. Baisiai lijo ir krito kruša, suniokojo viską.“
Po lietų miške atsirado grybų: kazlėkų, voveruškų. Kai kas suranda ir baravykų. Moterys renka mėlynes, girtuokles, žaliuoja ir netrukus sirps spalgenos. Kai kurie ūkininkai suspėjo surinkti antrą šieną, o kitinepjovė atolo –laukia giedro dangaus ir saulės.Kaip jūra banguojančiuose laukuose nusviro rugiai. Gražios vasaros ir gero derliaus!
G. Pakutkienė, punskas.pl