Sąskrydis vis dar vadinamas piliakalniu (1 d.)

Gražu kaime. Aplinkui žalia, kvepia pievos. Šiemet šaltas pavasaris, bet augmenija nepasidavė – nei nušalo, nei išdžiūvo (nors daugiau kaip mėnesį nebuvo nė lašo lietaus). Pagaliau po ilgos sausros palijo. Nors trūksta vakarais ir naktimis šilumos, bet dieną šilta, kartais net ir kaitri saulė džiovina lietučio sudrėkintą dirvožemį. Burbiškiuose ypatingai netrūko birželį lietaus, viskas paūgėjo, – džiaugiasi kaimo žmonės.

Žydint ievoms, čiulbant paukšteliams, gražiam ir atokiam gamtos kampelyje greta Lietuvos rinkosi mūsų krašto lietuvių ansambliai. Šiemet tradicinis ansamblių sąskrydis Burbiškių kaime prie Galadusio ežero vyko anksčiau nei paprastai, birželio 18 d. Mat paskutinį birželio sekmadienį daugelis keliavo į Vilnių – į arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikaciją. Sąskrydžio rengėjai – Lenkijos lietuvių draugijos (LLD) valdyba ir Punsko lietuvių kultūros namai. Rėmėja – Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ir administravimo ministerija.

Renginys prasidėjo 18 val. Jį atidarė LLD pirmininkas Algirdas Vaicekauskas. Pirmiausia buvo pasveikinti atvykę ansambliai ir žiūrovai. Mūsų krašto kolektyvai vienas po kito atliko po du kūrinius. Vedėjai Irena ir Rimas Misiukoniai pristatė kiekvieną ansamblį, po pasirodymo vadovams įteikė gėlių ir padėkos raštus. Pabaigoje visi dalyviai atliko bendrą dainą – Stasio Povilaičio „Gimines“.

Svarbiausia, kad šiemet pasitaikė gražus oras – visą sekmadienį nuo ryto iki vakaro švietė saulė, susirinko nemažai žiūrovų ir dalyvių. Malonu buvo sekmadienio pavakarę pabūti prie gražuolio Galadusio, pasiklausyti dainų, muzikantų atliekamų kūrinių, stebėti šokėjų poras.

saskrydis1

O kokia buvusi sąskrydžių pradžia? Tai pats seniausias lietuvių renginys, kasmet suburiantis visus kolektyvus pasirodyti vienoje vietoje. Saviveiklininkai plačiai veikė mūsų krašte jau prieš karą, o pokariu vėl būrėsi, dainavo, grojo, vaidino savuose kaimuose ir nuvykdavo pasirodyti į kitus. Senuose šaltiniuose, „Aušroje“ minimi Ožkinių, didžiulis Šlynakiemio kaimo choras, Valinčių, Klevų, Kreivėnų, Žagarių, Vidugirių ir kt. saviveiklininkai. Randame žinių, kaip gausiai ir noriai jie būrėsi.

Iš 1964 m. rugpjūčio 14 d. LVKD CV posėdžio su saviveiklos ratelių vadovais protokolo (užrašė Henrikas Karčiauskas) matyti, kad posėdyje dalyvavo 17 asmenų. Tikslas – nustatyti, kada ir kur vyks sąskrydis. LVKD pirmininkas Algirdas Skripka pasisakęs: „(…) visi saviveiklos ratelių vadovai yra mokytojai, o jie vasaros laikotarpiu turėjo kursus ir negalėjo reikiamai paruošti ansamblių sąskrydžiui. Sąskrydis visuomet vykdavo Klevų piliakalnyje, bet šiais metais siūloma suruošti kitose vietovėse. (…) reikėtų sutrumpinti programos laiką iki 2,5 val., kad nebūtų per daug ilgu ir nuobodu. Ans. lygis augs metai iš metų, mes tai matome sąskrydžio programos metu.“

LVKD sekretorius Jonas Kmieliauskas pasiūlė suburti komisiją, kuri nustatytų valandą, vietą ir programą. „Tikslios programos dar neturime, ans. pilnu tempu ruošiasi šiam sąskrydžiui. Numatoma, kad šiemet sąskrydyje dalyvaus šitie ans.: Kreivėnai, Pristavonys, Vaitakiemis, Punskas, Vidugiriai, Burbiškiai, Valinčiai, Krasnagrūda ir Oškiniai. Programoje: 1. įžangą padarys centro valdyba; 2. saviveiklos ratelių pasirodymas; 3. sportiniai žaidimai, kuriuos suorganizuos Gint. Marcinkevičius; 4. tradicinis laužas ir pasilinksminimas prie laužo; 5. sąskrydžio užbaigimas. Jeigu bus galimybė – iš Elko partrauksime vežimą ir sąskrydžio vietoje įvesime elektros šviesą.“

Algis Uzdila kalbėjo: „Aš niekad nemačiau sąskrydžio Klevuose, bet iš žmonių žinau, kad programa buvo vis per ilga… Mūsų tikslas yra parodyti gerą programą ir neužimti daug laiko, kad žmonės turėtų laiko kada pasivaikščioti ir pasilinksminti. Organizatorių užd. padaryti peržiūrą ir sustatyti programą vientisą ir įdomią. Ar verta keisti vietą? Ne, nes Klevai yra labai graži vietovė, be to, rengti sąskrydžius Klevuose yra tradicija. Tradiciją reikėtų palaikyti, tą patį girdime ir iš žmonių. Dėl termino – tinkama rugpjūčio 23 d. Kas dėl programos, tai kad kiekvienas ans. – kolektyvas parodytų po kokius 3–4 punktus. Kukliai suminėti, kas dalyvauja. Mūsų tikslas būtų, kad parodytume, ką turime, kad tai suruošė mūsų kaimo žmonės. Kad sąskrydžio programa paliktų geriausią įspūdį.“

LVKD narys Jonas Karčiauskas sakė: „Kas dėl vietos, pasisakau už Klevus, nes Klevai yra lyg centras. Praėjusių sąskrydžių metu niekad nebuvo geros pabaigos, nežinia buvo, kokią val. kokia programos dalis vyksta.“

Birutė Radzevičiūtė pažymėjo, kad Navinykų saviveiklos ratelis nedalyvaus, nes yra paruošęs tik vaidinimą, kuris užimtų daug laiko. Vadovas Jurgis Valinčius informavo: „Su Pristavonių jaunimu ruošime programą Pristavonyse šio mėn. 16 d., turime paruošę keletą dainų ir šokių. Mano nuomone, geriau, kad sąskrydis vyktų Klevuose.“ Boleslovas Grigutis pranešė, kad Vidugirių ansamblis ruošiasi dalyvauti, ir pasisakė už Klevus kaip sąskrydžio vietą. Punsko lietuvių kultūros namų instruktorė Onutė Jonušonytė pasakė, kad Valinčių ansamblis renginiui paruošęs šešias dainas. Dalyvaus ir Ožkinių kolektyvas. Vaitakiemio LVKD ratelio saviveiklos vadovas Kostas Sidaris teigęs: „Nuobodu yra klausytis programos, kad ji pradedama pora valandų po nustatyto laiko, o ne kad per ilga. Ansambliai ruošiasi visą žiemą ir nereikia trumpint, nes jiems būtų didelė skriauda.“ Algirdas Nevulis iš Raistinių pasisakė taip: „Būtų geriau, kad sąskrydžio metu grotų ne vienas muzikantas, o visas orkestras, kurių, kaip žinome, mes turime. Žmonės atvyksta iš toli ir norėtų pamatyti ilgesnę programą, turėtų trukti 2–3 val. Pranešimuose būna įrašyta, kada pradžia, pvz., 12 val., bet tuo metu žmonės eina bažnyčion, reiktų pradėt 14 val.“

A. Skripka tęsė: „Tai vyktų Klevuose, jei blogas oras, būtų perkelta iš 23 d. į rugpjūčio 30 d. Nuolatiniai LVKD darbuotojai turi numatyti, kiek ans. ir koks jų repertuaras, galėtų tai būti: dainos, tautiniai šokiai, monologai, eilėraščiai. LVKD sekretorius iš Klevų ratelio aktyviausių narių sudarys grupę, kuri atitinkamai paruoštų piliakalnį sąskrydžiui, sutvarkytų vietą, suieškotų uždangas, prikrautų laužui šakų. Kas dėl transporto – prašome, kad ansambliai atvyktų savo transportu ir draugija bus dėkinga, o kas neturės kuo – atsiųsime sunkvežimį. Būtų gerai iš anksto apie sąskrydį pranešti radijui ir kino kronikai. Mūsų užd. numatyti muzikantus, kurie būtų atsakingi už muziką sąskrydžio metu, pakviesti bufetą (be vyno ir degtinės), kurio pelnas eitų sąskrydžio organizaciniams reikalams.“

J. Kmieliauskas teigė: „Rateliams apie sąskrydį būdavo visuomet pranešama, ir šiemet taip pat pranešime“. Tai rodo, kad 1964 metais sąskrydis jau galėjęs būti kelintas iš eilės. „Mano manymu, ans. turėtų atvykti ne 12, o 10 val., kad dalyviai pakankamai turėtų laiko pasiruošimui, o sąskrydis programą pradėtų 14 val. (…) Kas dėl muzikos, tai mes susitarsime su Burbiškių kaimo kapela, kuri tikriausia sutiks. Kas dėl bufeto, reiktų uždrausti, kad alkoholio nepardavinėtų“, – pridūręs J. Kmieliauskas.

(Bus daugiau)

Eugenija Pakutkienė, punskas.pl