(Tęsinys)
Nemažai žinių apie buvusius sąskrydžius galima aptikti ankstesnių metų „Aušroje“. Štai keletas pavyzdžių.
1961 m. „Aušros“ 2 nr. 10 psl. esančiame straipsnyje „Saviveiklos apžiūra Klevų piliakalnyje“ rašoma: „Šiais metais liepos 9 d. (1961.VII.9 d.) Klevų piliakalnyje tarp Klevo ir Klevaičio ežerų suvažiavo virš 2 tūkst. žiūrovų. (…) Šiame apžiūros sąskrydyje dalyvavo 12 saviveiklos ratelių ir tinklinio komandų (…): Vidugirių, Žagarių, Punsko vidurinės mokyklos aukštesnių klasių ir skautų, LKN Punske, Radžiūčių, Lumbių, Valinčių, Navinykų, Kreivėnų ir Seinų. Atvyko 200 artistų, kurie sudainavo daug linksmų ir audringų lietuvių liaudies dainų, pašoko įvairius liaudies šokius, deklamavo eilėraščius ir monologus. Pauzėse grojo įvairias liaudies ir estradines melodijas Kampuočių kapelos kvartetas… Pabaigai lietuvių tradiciniu papročiu piliakalnio viršuje sukurtas didelis laužas ir bendrai padainuota liaudies daina „Po beržyną vaikščiojau“. LVKD pirmininkas padėkojo ir paskatino toliau nesigailėti savo jėgų kultūrinio darbo plėtimui. Laužui gęstant, skambiom dainom beaidint, visi traukė namų link (Kadugys).“
„Aušros“ 1962 m. 5 nr. 7 psl. skaitome, kad sąskrydis vyko rugpjūčio 5 d. „Klevų piliakalnyje tarp ežerų Klevo ir Klevaičio. (…) Buvo Sąskrydyje 10 saviveiklos ansamblių, tai: Klevų, Radžiūčių, Žagarių, Vidugirių, Kampuočių, Valinčių, Kreivėnų, Ožkinių, Aradnykų, Punsko LKN. (…) koncertas truko iki 20 val., penkias valandas“.
Iš 1963 m. 6 nr. 10 psl. išspausdinto straipsnio „Klevų sąskrydis“ sužinome, kad „š. m. rugpjūčio 11 d. Klevų piliakalnyje įvyko sąskrydis, jame dalyvavo šeši saviveiklos rateliai: Klevų, Krasnagrūdos, Vidugirių, Valinčių, Aradnykų ir Punsko kultūros namų“.
1971 m. „Aušros“ 17 nr. 3 psl. išspausdinta nuotrauka ir po ja užrašyta: „Jaunimo festivalis Klevuose 1970 metais“.
„Aušros“ 1972 m. 18 nr. 9 psl. esančiame straipsnyje „Alio! Kalba Vaitakiemis“ prisimenama: „1966 m. pavasarį LVKD Šlynakiemyje prie Seivų ežero surengė pirmąjį lietuvių mokyklų mokinių sąskrydį. Čia mokyklos vedėjo K. Sidario vadovaujami mūsų (Vaitakiemio) saviveiklininkai užėmė pirmą vietą. Taip pat pavyko ir metais vėliau – pirma vieta, o 1969 m. mums teko III vieta… 1970 m. sąskrydyje neblogai pasirodė mokyklos choras ir muzikantai, neatsiliko ir šokėjai, užėmėm antrą vietą. 1971 m. už gerą pasirodymą Navinykuose mūsų saviveiklininkai buvo pakviesti dalyvauti Seivuose kaimo jaunimo sąskrydyje.“
LVKD 15-mečio kronikoje (1973 m. „Aušros“ 19 nr. 2 psl.) teigiama: „1958 ir 1959 m. meniniai ansambliai koncertavo Eglinės ir Klevų piliakalniuose, o taip pat Žagariuose“. Šią informaciją pateikė Sigitas Krakauskas. To paties numerio 1 ir 2 psl. išspausdintame tuometinio Punsko LKN vedėjo Broniaus Nevulio straipsnyje „Prisiminimų žiupsnelis“ rašoma: „(…) Vidugirių kolektyvas garsėjo savo kaime ir mūsų apylinkėje puikiais pasirodymais ir koncertais. Gana drausmingas jaunimas mokosi su dideliu ryžtu vaidinti, šokti, dainuoti. 1967/8 metų žiemą sutarėme pastatyti trijų veiksmų K. Sajos komediją „Septynios ožkenos“, režisuoti teko man. Po vaidinimo buvo mada duoti keletą dainų ir šokių. Neatsilikome ir mes, dainų pamokė Vincas Valinčius, o šokių Aldona Leončikaitė. Pasirodėme gegužės 25 d. Vidugirių kaime pas A. Kasperavičių kluone, (…) programą pakartojome Punsko kino salėje.
Punsko kultūros namuose buvo lietuviška biblioteka, kuri prijungta prie viešosios. Punsko žemdirbių rengimo mokyklos vedėjas Jonas Pajaujis dažnai laikydavo paskaitas žemės ūkio temomis. Pačiam Punske jaunimo nebuvo tada daug, juos šokių mokė Petronėlė Jakimavičienė. (…)
Naujuosius 1959 m. sutikome kino salėje prie žibalinių lempų, grojo mišri kaimo kapela. (…)
1959 m. vasarą prie Klevų piliakalnio surengėme visų veikiančių ansamblių sąskrydį, programai pasibaigus ansamblių vadovams įteikėme lietuviškas knygas. Žiūrovai į šį renginį važiavo vežimais, net dviračiai tada dar buvo sunkiai prieinami. Punsko LKN saviveiklininkai jau važiavo pasisamdytu iš kooperatyvo traktorium, tačiau dėl įvairių priežasčių galą kelio nuo Smalėnų iki Klevų jiems teko eiti pėsčiom. Tų pačių metų vasarai ir mano darbui baigiantis tuo pačiu traktorium buvom nuvykę į Eglinės piliakalnį, ten buvom vietos gyventojų maloniai sutikti. Jiems atsidėkodami padainavome ir pašokome, ką buvom žiemą išmokę. O sutemus uždegėme tradicinį laužą…“
1973 m. „Aušros“ 19 nr. 3 psl. paskelbtos 1959 metų sąskrydžių nuotraukos su tokiais užrašais: „1. Nuotrauka iš 1959 m. Sąskrydžio Eglinės piliakalnyje. 2. Didelio pasisekimo Eglinės piliakalnyje Sąskrydžio metu turėjo atvykęs Goberis iš Suvalkų. 1959 m. 3. Pačioje Eglinės piliakalnio viršūnėje. 4. Iš 1959 m. vasaros Sąskrydžio Eglinės piliakalnyje“. Nuotraukos Broniaus Nevulio. Yra ir fotografija iš Klevų piliakalnio su užrašu: „Gerai nusiteikę punskiečiai 1959 m. Klevuose Sąskrydžio metu“. Nuotraukose matyti skirtingi piliakalniai. Išeitų, kad tais metais vyko du sąskrydžiai.
(Bus daugiau)
Eugenija Pakutkienė, punskas.pl