Mūsų krašto bičiulis Alfonsas Vitkauskas prieš pat praėjusių metų Kalėdas į Seinų „Lietuvių namus“ atvežė savo kaimynę Antaniną Urmanavičienę. Ji išsakė rūpesčius ir pastangas dėl 9-metės Kurnėnų mokyklos, kurioje ilgai dirbusi direktore ir mokytoja. Jos žodžiais, mokyklą statęs žmogus vertas pagarbos. Jis skyrė labai daug lėšų ir dėmesio.
Kurnėnų mokyklą statė šio krašto išeivis Laurynas Radziukynas, aukštuosius mokslus baigęs Lenkijoje, Varšuvoje. Išvykęs į Ameriką ten pasiliko. 1930 m. apsilankė tėviškėje Kurnėnuose. Sutiktas būrys piemenukų pasakė, kad neturi mokyklos. Tada jis ir nusprendė padovanoti Lietuvai mokyklą, supratęs, kad jai reikia išsilavinusių, išprususių žmonių. Be to, norėjo, kad jaunimas būtų auklėjamas patriotine dvasia. Kurnėnų mokykla pirmoji turėjo ir Vytį, ir Lietuvos vėliavą, nupirktą Lauryno. Jis susirado žmogų, pavarde Brazdžius, kuris tada padarė Vytį ir ją įmontavo mokyklos kraige – bokšte. Per karą, okupacijos metais Vytis buvo apšaudyta. Pirmasis mokytojas, ją saugodamas ar remonto metu, nudažė kalkėmis, o vėliau aptinkavo. Vytis atidengta 1988 m. rugsėjo 1 d.
Mokyklos kraige – bokšte patalpinta didžiulį kubilą su vandeniu, įrengti biologiniai tualetai, langai su stiklais, nepraleidžiančiais ultravioletinių spindulių, 97 m gylio arterinis šulinys. Už statybines medžiagas jis sumokėjo 160 tūkst. dolerių. Medžiaga iš Amerikos pasiekdavo laivais Klaipėdą, o paskui sunkvežimiais Kurnėnus. Statyba buvo pradėta 1934 m. Po dvejų metų baigta. Be mokyklos patalpų, įrengti ir du butai mokytojams. Mokyklos klasėse lentos rašyti kaip niekur kitur buvo didelės – per visą sieną. Vaikų šioje mokykloje būdavę per 200.
Deja, dėl mažėjančio mokinių skaičiaus mokykla 2004 m. uždaryta. Tuomet joje buvę 69 mokiniai. Nenaudojamas pastatas nyksta. Negalima palikti jo likimo valiai.
Prie mokyklos išlikęs priestatas, iš kurio buvo ištremta viena šeima į Sibirą. Šalia, Aniškio miške, žuvo L. Radziukyno sūnėnas.
Prieš 10 metų sausio 17 d. įsteigta draugija, kuri rūpinasi, kad mokyklos pastatas būtų įtrauktas į paveldą, taptų tarsi muziejumi. Jam reikia remonto, priežiūros. Čia gausiai lankosi ekskursijos. O rajono valdžia vis nepalaiko. Per trejus metus šeštadieniais ši draugija surengė čia nemažai renginių. Liepos–spalio mėn. vyko budėjimas, o 2017 m. spalio 24 d. Alytaus bendruomenės centre suorganizuotas renginys „Mylėk, lietuvi“.
Antanina Urmanavičienė šioje mokykloje direktorės pareigas ėjo nuo 1972 m. iki jos uždarymo 2004 m. Anksčiau ji dirbusi kraštotyros vadove. Nuo 15 metų dalyvauja (dainuoja) kolektyve „Dzūkų pulkucis“, organizuoja tautines šventes, bendrauja su pasvaliečiais, prisidėjo rengiant „Baltijos kelią“, minint partizanus, rašo „Dainavos žodyje“, jos knyga – „Vakar austa – nūnai nepamiršta“.
Kurnėnų kaimas esąs šalia seniai keliavusio traukinio bėgių, tarp Luksnėnų ežero ir Aniškio miško, prie Alytaus–Simno kelio. Jis nepažymėtas žemėlapyje. Kurnėniškis L. Radziukynas prisiminė, kiek vaikystėje vargo eidamas pėsčias į mokyklą. Artimiausia mokykla buvusi Miroslave. Taigi po daugelio metų, sėkmingai įsitvirtinęs verslo vadyboje Amerikoje, nepamiršo savo gimtojo krašto. Troško palengvinti savo tėviškės vaikų dalią – dovanoti jiems modernią mokyklą. Pasistengė, kad ji būtų pastatyta pagal amerikietišką projektą. Kurnėnų mokyklos steigėjas L. Radziukynas nenorėjo, kad mokykla būtų vadinama jo vardu.
L. Radziukynas gimė 1881 m. balandžio 22 d. Kurnėnuose, Alytaus apskrityje, dzūkų valstiečių šeimoje. Buvo gabus kalboms, baigė inžinerijos ir chemijos mokslus Varšuvos technikos institute. 1921 m. emigravo į Vakarus, Ramiuoju vandenynu atplaukė į Seattle, WA. Vienerius metus dirbo chemijos inžinieriumi „Sandoval Coal Co.“ kasykloje Sandoval, Illinois. 1922 m. Čikagoje sukūrė šeimą su lietuvaite Elena Petrulyte.
1929 m. Radziukynas suprojektavo ir įgijo patentą kartoninei dėžutei – pakuotei smilkalams. Jo vardas patento pareiškime – „Laurent V. Radkus, inventor“. Tačiau vėliau Radziukynas pavardę pakeitė į Radkins. Jis priklausė Čikagos lietuvių prekybos rūmų organizacijai.
1923 m. L. Radziukynas pirko „Hindu Incense Mfg. Co.“ verslą, atsidūrusį sunkioje finansinėje padėtyje. Fabrikas prie 32nd St. ir Shields gatvės Čikagoje gamino smilkalus namų ir viešbučių rinkai. Betyrinėdamas laboratorijoje Radziukynas išrado naują būdą aliejuje mirkyti medžio anglies kūgius (cones). Jam buvo išduotas patentas smilkalus gaminti kūgio pavidalu. Sudarė sutartį su milžine „S.S. Kresge Co.“ („K Mart“ pirmtake) išskirtinai jų parduotuvėse prekiauti „Rama“ ženklo smilkalų kūgiais. Paklausa buvo itin didelė, raminančią smilkalų aplinką mėgo ne tik Azijos kilmės imigrantai, bet ir jogos bei meditacijos praktikuotojai.
Po kelerių metų Radziukynas išmokėjo skolas, ir fabrikas ėmė verstis pelningai. Įvairiais „Hindu Incense“ prekės ženklais – „Rani“, „Rajah“ ir „Gonesh“ (induistų dramblio dievaičio Ganeso) smilkalai taip pat buvo skirti masinei rinkai ir parduodami „Woolworth’s“. Populiariausi smilkalai buvo pušų, jazminų, obelų žiedų, rožių ir sandalmedžio aromato. Įmonės skelbimai Holivudo kino žurnale „Modern Screen“ žadėjo, kad „Rajah“ smilkalai moteriai suteiks žavesio.
Nepelnytai pamirštas kultūros paveldo objektas, kuris mena unikalią istoriją. Kone visos statybinės medžiagos iki langų užraktų ir baldai mokyklai atvežti iš JAV ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje.
Istorinei Kurnėnų mokyklai ieškomi investuotojai, kasmet rengiamas žygis iš projekto „Ekskursijos kitaip: Alytuje ir pakraščiuose“, pasakojama apsilankiusioms ekskursijoms šios mokyklos istorija ir apie jos steigėją.
Dėkoju už pasakojimus. Linkiu sėkmės.
G. Pakutkienė, punskas.pl