Kas gera, kas šilta – močiutė.
Kas glosto, kas glaudžia – močiutė…
Skamba mažiausiųjų deklamuojamo eilėraščio žodžiai, kurie labai taikliai pasako, kas yra mums močiutės, seneliai. Tikiuosi, kad neklysiu sakydama, jog kiekvienam seneliai yra neatskiriami nuo žodžių „gėris“, „šiluma“ ir „meilė“. Vieni dar džiaugiamės, kad galime pabūti kartu su mūsų brangiomis močiutėmis, mylimais seneliais, galime pasiklausyti jų pasakų, dainų, kiti gyvename jau tik prisiminimais apie juos. Labai miela matyti senelius su vaikaičiais, tada senolių akys spindi džiaugsmu ir meile atžaloms. Džiaugiasi ir mažieji, galėdami su jais kartu pabūti. Gera proga pabendrauti, vieni kitais pasidžiaugti, padėkoti ir prisiglausti yra Senelių diena.
Šiemet Vidugirių mokykloje Senelių šventė vyko sausio 19-ąją. Tądien į mokyklą pamaži susirinko gausus būrys mielų svetelių – atvyko mūsų mokinių močiutės, seneliai, promočiutės ir proseneliai. Vaikaičiai juos sutiko meiliai šypsodamiesi. Senelius šiltai pasveikino, linkėdamos jiems džiaugsmo, meilės, sveikatos ir ištvermės, direktorė Onutė Samulevičienė ir septintokė Viktorija Čerlionytė. Mokiniai savo garbiems svečiams supynė dainų, šokių ir eilių pynę, vaidino spektaklį apie mergaitę, panašią į Raudonkepuraitę. Kiekviena senelė ir kiekvienas senelis iš savo anūkės ar anūko gavo savarankiškai padarytą gėlytę – širdelių puokštę. Garsūs senelių plojimai ir šypsena veiduose buvo padėka anūkėliams už jų koncertą. Po meno programos visi: ir mokiniai, ir sveteliai, kartu susėdo prie vaišių stalo. Dabar seneliai, lyg nenorėdami atsilikti nuo savo vaikaičių, užtraukė keletą dainų. Prie jų prisijungė ir jaunesnieji. Penktadienio popietę mokykloje skambėjo daina, mokykla kvepėjo darna, meile bei šiluma.
Sveikatos Jums, brangieji Seneliai, bei dar ilgų ir gražių gyvenimo metų.
Gražina Kibyšienė, punskas.pl