2018 m. gegužės 26 d. Lietuvių šv. Kazimiero draugija surengė pažintinę-piligriminę kelionę panemune, kuri daugeliui keliautojų priminė vaizdus Vokietijoje keliaujant prie Reino upės ir stebint pilis. Kad kelias neprailgtų, keliauninkai, stebėdami gamtovaizdį per autobuso langus, kalbėjo rožinį, prašydami laimingos kelionės ir lietaus pasėliams. Giedojo Marijai gegužines giesmes, šnekučiavosi, bendravo.
Keliavo žmonės iš įvairių ne tik Seinų parapijos vietovių: Skarkiškių, Klevų, Griškonių, Burbiškių, Kilčėnų, Aradnykų, Vilkapėdžių, Rakelijos, Žagarių, Vidugirių, Zoleckų, bei iš Lazdijų ir Seinų.
Keliautojus pirmiausia pasitiko klebonas kun. Šarūnas Leskauskas. Kunigaikščio Vytauto Didžiojo statytoje bažnyčioje Veliuonoje, kurios altoriuje puikuojasi šv. Kazimiero ir šv. Jurgio skulptūros, buvo atnašaujamos mišios. Po jų lankėmės kapinėse, klebonas papasakojo apie parapiją, ėjome prie Vytauto paminklo.
Aplankėme Raudonės pilį. Žmonės grožėjosi vaizdais iš bokšto. Į jį lipo net pagyvenusieji ir ne visada gerai besijaučiantys. Šią akimirką kažkaip stebuklingai atgavę jėgas kiekvienas stengėsi pasiekti bokštą, kad pasigrožėtų Lietuvos vaizdais. Apie pilį pasakojo A. Vektorius ir gidas.
Raudondvaris – tai grafų Tiškevičių palikimas. Čia gyvenusieji mėgę kolekcionuoti paveikslus, fotografijas, knygas. Grafienei ir sūnui sukurti marmuro antkapiniai paminklai Švč. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje prikaustė ne vieno dėmesį. Taip pat greta bažnyčios, kompozitoriaus J. Naujalio sodybvietėje, esanti jo skulptūra.
Paskui Panemunės pilyje lankėme muziejų. Panemunėje ant piliakalnių stūksojo nuo senovės daug pilių, o išliko dvi – Panemunės (jau restauruota, dar vadinama Vytėnų arba Gelgaudų) bei Raudonės. Panemunės pilis statyta apie 1600 metus vengrų didiko Jonušo Eperješo, statybai naudotas ekologiškas tinkas su kiaušinių baltymais ir suodžiais (panašiai Gerložės tvirtovėje išlikęs tinkas kaip voratinklis, o stipriai laikosi – patvari statybinė medžiaga). Gelgaudai gražiai prižiūrėjo pilį ir šešis tvenkinius, bet dėl to, kad dalyvavo 1831 metų sukilime, pilis iš jų buvo atimta, nusavinta valstybės. Šeimininkai keitėsi, remontavo kas kiek, bet Panemunės pilis išlaikė autentiškumą – tai viena mažiausiai pakeistų Lietuvos pilių.
Raudonės pilis taip vadinama ne dėl raudonos plytų spalvos, o todėl, kad lietuviai labai gynė pilį nuo vokiečių karių. Mūšis buvo toks įnirtingas, jog net netoliese tekantis upelis nusidažė raudona spalva. Pirmiausia jis pavadintas Raudone, po to – ir pilis.
Prie pilies esąs didelis sodas, o Raudonės pilyje veikia vidurinė mokykla. Ant piliakalnio išliko mūrinės pilies liekanos su storomis sijomis. Sakoma, kad tai Vytauto statytos pilies griuvėsiai, kad čia 1422 m. buvo pasirašyta Melno sutartis tarp Kryžiuočių ordino, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos. Veliuonos miestelis – labai senas, Magdeburgo teisės jam suteiktos dar 1501 metais. Veliuona turi nepaprastą herbą. Tai – auksinis karpis vilko dantimis ir raudonais kruvinais pelekais. Aukso spalva rodo tuometinį Veliuonos klestėjimą, vilko dantys – čionykščių žmonių karingumą, na o kruvini pelekai – čia virusias aršias kovas, kraują, kuris buvo pralietas kraštui apginti. Pačiame Veliuonos miesto viduryje stovi Vytauto paminklas, statytas 1930 m.
Ekskursijai žmonės susidėjo. Pasitaikė geras oras. Dalyviai grįžo patenkinti. Geras vairuotojas visur nuvežė, mažai reikėjo eiti pėsčiomis.
Kita kelionė planuojama rugsėjo 23 dieną į Kaune, kur vyks susitikimas su popiežiumi. Jau yra norinčiųjų.
G. Pakutkienė, punskas.pl