Finansų ministerija parengė ir Vyriausybei teikia Lietuvos skolinimosi 2011-2014 metais strategiją, kuri turėtų ypač jaudinti ne tik mus, bet ir būsimąsias kartas. Numatoma ir toliau valstybės skolą ne mažinti, o tik didinti, todėl mūsų palikuonims, o gal dar ir mums patiems šalies įsiskolinimai taps nebepakeliama našta.
Vyriausybė šį balandį patvirtino Lietuvos 2011 metų konvergencijos programą. Ji nėra guodžianti. Pasirodo, ir ateityje ketinama gyventi skolon. Finansų ministerija prognozuoja, kad iki 2014 metų valstybės skola, lyginant ją su BVP, sumažės nuo 38,1 iki 35,4 proc. Tačiau tai mažai guodžia.
Gyvenimo gerėjimą ir valdžios sektoriaus deficito mažėjimą Finansų ministerija grindžia esą didėsiančiomis algomis bei mažėsiančiu nedarbu. Tačiau strategijoje nėra paminėta, kiek per tą laikotarpį išaugs emigracija ir dėl to sumažės mokesčių mokėtojų, kaip dėl emigracijos bei visuomenės senėjimo pasikeis mokesčių mokėtojų ir įvairių valstybės išmokų (pensijų, bedarbių pašalpų ir pan.) gavėjų skaičius.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės tvirtinimu, tai visiškai nesusiję dalykai. „Kuo čia dėta skolinimosi strategija ir nedarbas, emigracija ar mokesčių mokėjimas?“, – „Respubliką“ tikino I. Šimonytė. Strategijoje pateikiama ir daugiau įspūdingų skaičių.
„Jei nieko neinvestuoji, jei nekuri sąlygų vidaus vartojimo didinimui, nebevyksta ekonominis procesas ir ekonomiką ištinka dar vienas smūgis. Juk kažkas turi pirkti, o tam reikia pajamų. Jei niekas neperka, niekas ir nebegamina, neparduoda ir neduoda pajamų į biudžetą. Karpyti reikia labai subalansuotai, nes kitaip reikės didinti mokesčius.
O jų išreikalauti yra vis mažiau iš ko“, – sako Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys.
Parengta pagal ELTĄ