Visų šventųjų ir Vėlinių metas skatina prisiminti žuvusius už Tėvynės laisvę Lietuvos savanorius ir partizanus.
Vėlinių dieną apsilankėme kartu su Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniais Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno ir Vytauto Prabulio žuvimo vietoje Šlynakiemyje. Šiame pušynėlyje 1949 metų gruodžio 15 dieną jie žuvo kovodami už Lietuvos laisvę.
Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno ir Vytauto Prabulio žuvimo vietoje Šlynakiemyje
Apie čia žuvusius Lietuvos partizanus papasakojo „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.
Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas buvo nuolatinio lenkų saugumo ir MGB stebėjimo objektas. Beveik dvejus metus lenkai ir rusai stengėsi susekti jo slėptuvės vietą. Jis jiems buvo reikalingas gyvas.
Rimvydo ir Žaibo slėptuvę išdavė du artimi partizanų bendradarbiai, kurių pavardžių neminėsiu. Buvo parengtas Jurgio Krikščiūno ir Vytauto Prabulio suėmimo planas. Jame rašoma: „(…) I. Operacijai atlikti reikia pasitelkti kariuomenę KBW (Vidaus saugumo korpusas), paimti 300 karių ir Suvalkų PUBP 20 operacinių darbuotojų bei 20 MO (Pilietinė milicija) pareigūnų, ir iš visų jų sudaryti tris operacines grupes, kitaip sakant, vieną grupę iš 45 žmonių, antrą grupę iš 250 žmonių ir trečią šturmuojančią grupę iš 50 karių.“
Pirma grupė apsupo Trakelio mišką iš trijų pusių, taip išstatydama žmones, kad vieni kitus matytų – kas 20 metrų. Antra grupė žiedu apsupo bunkerį nuo Trakelio miško šiaurinės pusės, išstatydama karius taip, kad vieni kitus matytų – kas 50 metrų. Trečia grupė pajudėjo nuo Šaltėnų pusės per laukus iki JAKIMAVIČIŲ kolonijos. Jos būryje buvo sulaikytas ryšininkas, slapyvardžiu “Mały”, kuris turėjo nurodyti pušynėlį ir vietą, kurioje esti bunkeris. Šturmuojanti grupė per 500 metrų apsupo bunkerį žiedu. Puolimas prasidėjo 7.00 val. ryto.
Padangę sudrebino šūviai. Kažkoks puskarininkis šaudė dūminiais užtaisais į atvirą bunkerio angą. Jam atsakė automato serija iš bunkerio. Iš slėptuvės nuaidėjo keli šūviai. Po to įsiviešpatavo ilga ir slogi tyla. Kaimiečiai, kareivių varomi, pradėjo ardyti bunkerį.
– Vytautas Prabulis gulėjo aukštielninkas, – pasakoja Juozas Jakimavičius. – Rankoje laikė „Parabellum“. Jurgis Krikščiūnas buvo sukniubęs. Iš galvos bėgo kraujas. Dar sunkiai alsavo. Bunkeryje buvo 4 vienetai ginklų, du kepalai duonos, bidonas žibalo ir primusas, ant kurio vyrai virdavo valgyti. Ant sienos kabojo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Tai visas partizanų turtas. Bunkerio viduje stovėjo staliukas, tiesiog platesnė lenta, prie kurio Rimvydas rašydavo Lietuvos pasipriešinimo kovų istoriją. Sienos buvo išklotos lentomis, o grindys medinės. Visur švaru ir sausa, nors vietos nedaug. Partizanų bunkeris buvo meistriškai įrengtas ir gerai užmaskuotas. Dėžutėje pasodintas medelis. Jį išėmus, atsidarydavo bunkerio anga.
punskas.pl