„Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo kryptys ir galimi instrumentai 2014–2020 metais“ – taip pavadintas seminaras vyko š. m. spalio 3 d. „Lietuvių namuose“. Jį surengė LR konsulatas Seinuose.
Seminare kalbėta apie Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų bendradarbiavimo planus ir galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos fondų parama naujoje 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje. Aptartas Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės kūrimo klausimas.
LR vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys bei šio departamento specialistės Deimantė Jankūnaitė ir Ramunė Juozapaitienė pristatė prioritetus, kurie numatyti teikiant 2014–2020 m. ES paramą Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionui, papasakojo, kokie bus projektų vertinimo kriterijai bei reikalavimai. Kaip tikino LR VRM specialistai, naujajai Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programai 2014–2020 m. bus skirta mažiau lėšų nei ankstesnėms programoms. Priežastis – visų pirma sumažėjęs gyventojų skaičius Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Kaip ir ankstesniais metais, nauja programa vadinsis INTERREG, o projektų teikėjai gali tikėtis 85 proc. finansavimo iš ES. Jau numatyti pagrindiniai prioritetai, kuriems įgyvendinti bus skiriama parama. Tai aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas, užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judrumo rėmimas, socialinė įtrauktis ir kova su skurdu bei institucinių pajėgumų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas. Visos šios sritys vienaip ar kitaip susijusios ir su lietuvių tautinės mažumos gyvenimu, todėl galima bus siekti paramos kultūros paveldui išsaugoti, popamokinei vaikų veiklai, jų priežiūrai, kultūros centrų ar švietimo įstaigų infrastruktūrai gerinti.
Kaip aiškino būsimos programos koordinatoriai, naujajam finansiniam periodui keliami šiek tiek kiti reikalavimai paramos gavėjams. Iki 2013 m. daugiausia buvo remiami infrastruktūriniai projektai, o nuo 2014 m. daugiau dėmesio bus kreipiama į projektus, skirtus švietimui ir kultūrai gerinti.
Seminaro metu aptartos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės kūrimo galimybės. Tokios struktūros sėkmingai veikia Pietų ir Vakarų Europoje. Kelios veiklą pradeda Lenkijos pietuose. Diskutuota, ar verta tokią grupę kurti taip pat Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Kūrimo šalininkai aiškino, kad tai papildomas instrumentas ES lėšoms gauti iš įvairių programų, kurios kol kas šiam regionui nepasiekiamos. Tačiau pasigirdo balsų, kad naujų grupių kūrimas neišspręs šio regiono problemų, vien padidins administracines išlaidas, bus daugiau plėtros studijų, strategijų kūrimo, susitikimų, konferencijų, mokymų, o tai neatneš apčiuopiamos naudos eiliniams gyventojams.
Renginio dalyviai prašė VRM specialistų, kurie administruos būsimas programas, apsvarstyti galimybes sumažinti biurokratines kliūtis rengiant, įgyvendinant ir atsiskaitant už įvykdytus projektus, pagreitinti lėšų už atliktus darbus grąžinimą, lanksčiau spręsti įvairius administravimo klausimus.
Seminare dalyvavo Kauno, Lazdijų, Alytaus bei Seinų apskrities savivaldybių atstovai, verslininkai, nevyriausybinių organizacijų pirmininkai. Diskusijų metu VRM atstovams pateikta daug klausimų dėl naujos Lietuvos ir Lenkijos programos įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.
Petras MAKSIMAVIČIUS, „Aušra“, 19/2013
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas „Tautinė mažuma“ Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės“ sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis