Istorikas Alvydas Nikžentaitis teigia, kad reformavus vardų ir pavardžių rašybą asmens dokumentuose bei leidus tautinių mažumų gyvenamose teritorijose vietovardžius rašyti keliomis kalbomis santykiai su kaimynine Lenkija nepagerėtų, tačiau tokiu būdu būtų lengviau integruoti Lietuvos lenkus ir paskatinti juos jaustis pilietinės lietuvių tautos dalimi.
Tokią savo nuomonę Lietuvos istorijos instituto darbuotojas, istorikas A. Nikžentaitis išdėstė konferencijoje apie istorinių stereotipų įveikimą, kurie galėtų tapti priemone įveikti etnines įtampas.
„Konstatavus, kad pagrindinė priežastis, lėmusi Lietuvos ir Lenkijos santykių pablogėjimą, buvo pasikeitusi dabartinės Lenkijos užsienio politika, galima sutikti su autoriais, teigiančiais, jog pavardžių ir vietovardžių rašybos pakeitimai, konkrečiai lenkų mažumos, nedaug ką pakeistų tarpusavio santykiuose tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tačiau nepaisant šio momento, mano nuomone, toks žingsnis reikalingas stiprinant pilietinės tautos Lietuvoje pagrindus“, – teigė istorikas. (…)
„Nuo 1994 m. iki faktiškai 2010 m. Lenkijos pusė galėjo gyventi su tuo, kad Lietuvos pusė savo pažadų, užfiksuotų 1994 m. sutartyje, taip ir neįvykdė. Vienintelis dalykas, kuris pasikeitė per paskutiniuosius metus, tai Švietimo įstatymas, bet jis irgi nelaikytinas prasidėjusio Lietuvos ir Lenkijos konflikto priežastimi, kadangi faktiškai tas įstatymas buvo priimtas, kai konfliktas buvo kilęs“, – teigia mokslininkas.
Lietuvos Seimas Švietimo įstatymą priėmė 2011 m. kovą, jame nurodoma, kad nuo šio rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyktų ir tos pamokos, kai nagrinėjamos Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo temos, mokoma pilietiškumo pagrindų. Įstatymas taip pat numato nuo 2013 m. suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Tai sukėlė didelį Lietuvos lenkų bendruomenės ir Lenkijos politikų pasipiktinimą, tačiau žiežirbos tarp dviejų kaimyninių valstybių ėmė kilti kur kas anksčiau. Pavyzdžiui, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis dar 2008 m. lenkų mažumos padėtį Lietuvoje palygino su persekiojamų lenkų atstovų padėtimi Baltarusijoje. (…)
Alvydas Nikžentaitis, Delfi.lt
Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos .Lietuvoje yra LENKŲ,RUSŲ,ŽYDŲ BENDRUOMENĖS,TOTORIŲ IR KARAIMŲ TAUTINĖS MAŽUMOS.Lietuva neprivalo finansuoti lenkų mokyklas,tai lenkų tautinės bendruomenės funkcijos.Buvusių okupantų lenkų ir rusų bendruomenės tiesiog paveldėjo okupacijos metu turėtas privilegijas – valstybės finansuojamas rusakalbes ir lenkiškas mokyklas.Kyla grėsmė lietuvių gyvybinei erdvei – rusai ir lenkai,turėdami savo valstybėse didžiules teritorijas,Lietuvoje turi privilegijas,kurių, buvę lietuvių tautos genocido vykdytojai,neturėtų turėti..
A.Nikžentaitis yra vienas iš kontroversiškiausių dabartinių Lietuvos istorikų.Tai jis tvirtina,kad Nepriklausomybės pradžioje Lietuva neatgavo,bet okupavo Klaipėdos kraštą.Be to šis jaunesnės kartos istorikas,dar kontraversiškesnio istorijos prof.A.Bumbliausko auklėtinis,yra ištikimas lenkiško etnocentralizmo idėjai,pritariantis lenkiškumo sklaidai Pietryčių Lietuvoje,deja.Tad,neverta skirti ypatingo dėmesio jo istorinių ir politinių reiškinių vertinimui.