Sausio 23 d. Jelenevo valsčiaus taryba priėmė nutarimą, nurodantį atsinaujinančiosios energetikos plėtros kryptis Jelenevo valsčiuje. Nutarime rašoma, kad minimalus daugiau kaip 100 kW energiją gaminančių įrenginių atstumas nuo gyvenamųjų pastatų turėtų būti ne mažesnis kaip 1500 m. Tuo pačiu Jelenevo valsčiaus taryba mananti, kad mažų ir labai smulkių atsinaujinančiosios energetikos instaliacijų, ypač tokių, kur ir gamintojas, ir vartotojas esąs tas pats asmuo, įrengimas yra valsčiaus prioritetas. Tokio turinio nutarimas pateks pas vaivadą, kuris per mėnesį privalės arba jį patvirtinti kaip atitinkantį teisės aktus, arba atmesti.
Dviejų puslapių paaiškinamajame rašte, tarp kita ko, rašoma: „Jelenevo valsčiuje jau yra 6 vėjo jėgainės. Toliau ruošiami projektai labai didelėms 2,5 MW ir 4,5 MW pramoninėms vėjo jėgainėms statyti. Jos įsikurs tiesiog prie žmonių sodybų. Tai prieštarauja šiuo metu turimoms žinioms apie vėjo jėgainių poveikį žmonių sveikatai. (…) Sveikatos ministerija mananti, kad saugus atstumas nuo vėjo jėgainės yra 2-3 km (priklausomai nuo jos pajėgumo). Prie panašių išvadų priėjo ir Senatas, savo nuomonę pareiškęs straipsnyje „Vėjo jėgainės ir vietos visuomenė“.
Bidgoščiaus universiteto prof. Jano Mikolaičiko (Jan Mikołajczyk) duomenimis, gyvuliai, auginami šalia vėjo jėgainių, mažiau suvartoja pašaro, lėčiau auga ir turi daugiau streso hormono nei tie, kurie augo toli nuo vėjo jėgainių.“
„Atsinaujinančiosios energijos šaltinių mažos ir labai smulkios instaliacijos šiuo metu yra nepopuliarios dėl nedidelio gyventojų sąmoningumo ir prasto tokių projektų finansavimo“, – mano Jelenevo valsčiaus tarėjai.
„Kadangi visuomenėje yra protestuojama prieš vėjo jėgainių statybą, tokio nutarimo priėmimas sumažins visuomenės nuogąstavimus dėl sveikatos ir savo turto bei užbaigs protesto akcijas“, – įsitikinę tarėjai.
***
Punske veikiančios visuomeninės ekologijos draugijos „Sūduva“ pirmininkė Onutė Škarnulienė mano, kad būtų puiku, jei panašų nutarimą priimtų Punsko valsčiaus taryba. Tai būtų geriausias sprendimas, kad gyventojai galėtų jaustis saugiai. Tie, kurie neprieštarauja, kad arti jų namų būtų pastatyta vėjo jėgainė, galėtų pasirašyti sutikimo raštą. Tuomet jėgainės ir galėtų būti statomos. Tačiau svarbiausia, kad „žmonės per prievartą nebūtų jomis apdovanojami“.
Sausio 23 d. „Obiektyw“ žurnalistus Punsko valsčiaus tarybos pirmininkas Valdas Krakauskas, kalbėdamas apie Jelenevo valsčiaus tarybos sprendimą, tikino, kad tai teisingas žingsnis, galbūt ir Punsko valsčiuje tai būtų išeitis. Tačiau tuo pačiu susirūpino, kad priėmus tokį sprendimą vargu ar Punsko valsčiuje atsirastų vietos vėjo jėgainėms statyti. Neaišku, ar atsirastų vietos, tačiau aišku, kad jei atsirastų – tai būtų tų žemių gyventojų sąmoningas pasirinkimas, o ne manipuliacinis, apgavikiškas jų „apdovanojimas“.
Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušra“, 2013/02
