Ateikite visi, kas tik norite. Ateikite tikintys ir netikintys, atradę ir ieškantys.
Ateikite nusivylę, pilni skausmo.
Ateikite niekada skausmo nematę.
Ateikite kadaise persekioti, pažeminti už tik?jimą.
Ateikite kadaise persekioję ir pažeminę kitus.
Bet ateikite dirbti, mokytis, mąstyti.
Ateikite kurti, o ne griauti.
Ateikite tarnauti, o ne valdyti.
Ateikite gauti, bet mokykit?s duoti.
Ateikite klausti, bet mokykit?s klausyti.
Ateikite kalb?ti, bet mokykit?s išgirsti.
Ateikite pasiguosti, bet mokykit?s paguosti.
Ateikite ieškodami supratimo, bet mokykit?s suprasti.
Ateikite tam, kad jums labai reikia šios bendruomen?s,
ir b?kite čia, kai kitiems j?s? reik?s.
Ateikite, nes čia gera, bet padarykite, kad b?t? dar geriau.
Ateikite visi.
Ateikite iš visur, kur buvote.
Studijuokime, diskutuokime, mąstykime, tobulinkim?s, melskim?s,
tarnaukime, mirkime sau
ir dalinkim?s šiais Dievo dovanotais laim?jimais,
kurie ateis iš m?s? darbo, kad tauta gal?t? prisikelti.
Bet virš visko ateikite ne d?l savęs,
ne d?l kito žmogaus,
bet ateikite d?l Kristaus.
Tai yra vienintel? prasm?.
Tai yra sunkiausiai suprantamas,
sunkiausiai pasiekiamas,
bet vienintelis kelias.
Prof. dr. Arvydas Žygas
_____________________________________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________________________________
? Tur?jau galimybę steb?ti šio didžio Žmogaus darbus, džiaugsmus ir r?pesčius iš arti, ? rašo laikraštyje ?Draugas? Kristina ?sait?. ? Tai buvo žmogus ? Saul?: visada su šypsena, dovanojantis džiaugsmą, meilę ir šilumą kitiems. Bet ne sau. Žmogus, skendęs nesibaigiančiuose darbuose, raštuose ir pastoracijoje. Jo reik?jo visiems – ir visiems Jis nemok?davo atsakyti. Nesvarbu, kas tai beb?t?, nesvarbu, kokiu paros metu… Jis alsavo vitališkumu ir deg? vidine ugnimi kaip kad tosskaisčios alyvos kiekvieną pavasar?. Toks buvo kunigas Arvydas, kur? aš pažinojau… Žmogus, kurio nuoširdži? pašnekesi?, mokslini? diskusij? ir gili? pamoksl? aš ilg?jausi išskridusi T?vyn?n… T?vyn?n, ? kurią visuomet nor?jo sugr?žti ir kunigas Arvydas. Ir Jis sugr?žo… Sugr?žo Amžinojo poilsio ? išsvajotą Lietuvą…