Baltų kraštai buvo žinomi senovės pasauliui. II a. graikų mokslininkas Klaudijas Ptolemėjas savo garsiojo veikalo „Geografijos vadovas” aštuntoje knygoje, aprašinėdamas savo sudarytuosius žemėlapius, mini baltus. Jo žemėlapiai neišliko. 1416 m. iš „Geografijos” duomenų italai atkūrė 26 žemėlapius. Viename jų yra labai kuklus Lietuvos kartografinis vaizdas. Čia į Baltijos jūrą įteka penkios upės. Atpažįstamos yra tik …
Trečiąją, dabartinę, Punsko bažnyčią pradėjo statyti kun. K. Jonkaitis 1877 m. Jis po kun. Juozo Šumavičiaus mirties (1874 m.) ėmė vadovauti parapijai. Punsko bažnyčios ilgis 47 m, plotis kryžiaus pečiuose 35 m. Bažnyčioje yra dvi eilės iš plytų sumūrytų kolonų, kurios skirsto ją į tris navas. Centrinės navos ilgis 34 m, plotis 7,5 m, aukštis …
Šiandien – 2017 m. lapkričio 29 d. – sukanka 60 metų nuo Adolfo Ramanausko-Vanago, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) gynybos pajėgų vado, ėjusio LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas, Lietuvos valstybės signataro, dimisijos brigados generolo, sušaudymo Vilniuje. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo vienas žymiausių Lietuvos kovotojų už laisvę, Dainavos apygardos, vėliau – Pietų Lietuvos partizanų vadas. Suimtas 1956 …
1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis – tai vienas iš reikšmingiausių Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų. Jis kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva parengtas ir išspausdintas 1613 m. Amsterdame. Apie jį pasakoja kraštotyrininkas Kęstutis Subačius. sb, punskas.pl
Merkinės, Lazdijų ir Seivų girių valdytojo Stanislovo Zalivskio apie 1597 m. statyta medinė bažnyčia išstovėjo maždaug 150 metų. Ji sudegė tarp 1741 ir 1772 metų. Ties 1776 metais (kiti šaltiniai mini 1772 m.) klebono Jono Chlopickio rūpesčiu buvo pastatyta nauja bažnyčia. Ji buvusi medinė, kryžiaus formos, su dviem koplyčiomis šonuose ir dviem bokštais priekyje. Antrosios …
Šiemet balandžio 13 dieną iškeliavusi Anapilin Sankūrų kaimo dukra Ona Raginskaitė-Makauskienė užrašiusi nemažai savo prisiminimų. Ji gimė 1919 m. spalio 10 d. Sankūruose. Onutės tėvai Stanislovas (g. 1885-08-11) ir Ona (Durtonaitė) Raginskai. Ji užaugo su sesėmis Izabele Sutrinavičiene, Stefa Žukauskiene ir Irena Žiurinskiene (išvykusi į Ameriką). Sesės lankė mokyklą, kur išmoko skaityti bei rašyti ir …
Kraštotyrininką Kęstutį Subačių kalbina Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. 2017 m. lapkričio 18 d. Punsko parapijos salė. „Akis į akį su knyga“ sb, punskas.pl
Kraštotyrininką Kęstutį Subačių kalbina Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. 2017 m. lapkričio 18 d. Punsko parapijos salė. „Akis į akį su knyga“ sb, punskas.pl
Kraštotyrininką Kęstutį Subačių kalbina Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. 2017 m. lapkričio 18 d. Punsko parapijos salė. „Akis į akį su knyga“ sb, punskas.pl
Minint 420-ąsias Punsko parapijos įkūrimo metines norisi pakalbėti apie buvusias (ir esamą) parapijos bažnyčias. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia yra trečioji. Dvi pirmosios sudegė, o pastaroji – buvo pastatyta kun. Kazimiero Jonkaičio pastangomis 1881 m. Šie Dievo namai konsekruoti 1887 m. Apie pirmąją Punsko bažnyčią nedaug ką žinome. Ją savo iniciatyva ir lėšomis …
Kraštotyrininką Kęstutį Subačių kalbina Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. 2017 m. lapkričio 18 d. Punsko parapijos salė. „Akis į akį su knyga“ sb, punskas.pl
2017 m. lapkričio 18 d. Punsko parapijos salėje vyko renginys „Akis į akį su Kęstučiu Subačiumi“. Susitikimo metu buvo pristatyta jo naujausia knyga „Sūduvos upės, ežerai ir jų vardų reikšmių kilmė“. Kęstutį Subačių kalbina Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. sb, punskas.pl
Tuoj už Punsko ribų, Kreivėnų kaimo link, ties Kreivėnų Venslauskų sodyba, stovi tašytas granito paminklinis akmuo – šešiakampė piramidė. Tai Kreivėnų gyventojų atminimas, skirtas šio krašto knygnešiui Povilui Matulevičiui. Piramidės istorija intriguojanti ir įdomi. Tuoj po Stalino mirties atgijo Punsko krašto lietuvių kultūrinis gyvenimas. Pirmi „atbudo“ Ožkinių, o po jų Kreivėnų kaimo gyventojai. Pastariesiems vadovavo …
Zita Dapkevičiūtė-Žemaitienė, gyvenanti Šunskuose prie Marijampolės: – Buvau aštuonerių, kai su tėvais ir sesėm išvažiavom iš gimtųjų Klevų (mūsų tėviškė ten, kur Baluliai gyvena, nes mama buvo Balulytė), tai tik po 40 metų čia atvykom, 1980 m., nes nevalia buvo peržengti „geležinės sienos“. Maža būdama nesupratau, kodėl esam toli nuo giminių ir kodėl tik laiškais …
Toliau skaityti „Apie 1941 m. priverstinį gyventojų iškeldinimą“