Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų. Ką mums reiškia ši šventė?

1918 m. vasario 16 d. Aleksandras Stulginskis, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Donatas Malinauskas, Jokūbas Šernas, Jonas Smilgevičius, Jonas Vailokaitis, Jonas Basanavičius, Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Kazimieras Steponas Šaulys, Kazys Bizauskas, Mykolas Biržiška, Petras Klimas, Pranas Dovydaitis, Saliamonas Banaitis, Stanislovas Narutavičius, Steponas Kairys ir Vladas Mironas – atkuria Lietuvos valstybę ne ginklais, o tikėjimu ateitimi. …

Namų ir dūmas kvepia

Mūs, Juodeliškių Kmieliauskų, tėvai buvo Juozas ir Ona (Misiukonytė iš Klevų). Turėjo 12 ha kolonijų. Šitoj šeimoj gimėm Julė, Albinas, aš – Verusė (gimus 1929 m.), Jonas, Miliutė, Onutė, Juozas, Antanas. Daug per anksci mirė. Tėvukas tai intencijai buvo padaris cimencinį kryžų, cik negavo leidimo jo pastacyc. Vėliau tų kryžų adavė Grėbliūnam in Krasnavų. Pirma …

Laikas gyvena nuotraukose (1). Radzevičių šeima

Bėga laikas. Nepastebimai greitai mėnesiai keičia mėnesius, metai metus. Lieka tai, ką pavyksta išsaugoti. Kiek daug apie senus laikus gali mums papasakoti pageltusios nuotraukos. Jose glūdi istorijos paveldo aruodai, kuriuos reikia puoselėti ir kitoms kartoms perduoti. Senose fotografijose galima pajusti ano laikmečio madas, žmonių papročius, praėjusių laikų dvasią, sužinoti žmonių ir šio krašto istoriją. Pabandykime …

Partizanų antkapis Suvalkuose

1949 metų gruodžio 15 dieną Šlynakiemyje žuvo du Lietuvos partizanai: Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Apie Lietuvos partizanų antkapį Suvalkuose, jo statymą, Jurgio Krikščiūno ir Vytauto Prabulio atminimo puoselėjimą pasakoja Kazimieras Baranauskas. Kaip teigia K. Baranauskas, partizanų antkapio akmenys buvo atvežti iš partizanų žuvimo vietos – Šlynakiemio. Jurgio Krikščiūno ir Vytauto Prabulio simbolinį …

Visur gerai, bet namie geriausia

Šaimoj augom šašiese. Mano vardas Aldona. Jaunystėj gyvenau Jonaraistin, o kap išėjau in marcas, tai iki dabar gyvenu Juodeliškėj. Mūs tėvelis Dominykas Krivonis buvo cikras lietuvys iš Jonaraisčo. Gaspadarkutė ne per dzidelė, aina Galadusio ažaro pakranti net. Mama mūs tai Stasė Misievičūtė iš Kreivinių (nuo Berznyko), buvo lenkaitė, alia ir paci graita prie mūs, kap …

Kur palaidoti Lietuvos partizanai?

1949 metų gruodžio 15 dieną Šlynakiemyje žuvo du Lietuvos partizanai: Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas. Partizanų palaidojimo vieta nėra žinoma. Suvalkuose gyvenantis Kazimieras Baranauskas mano, kad jie ilsisi Suvalkų miesto kapinių pakraštyje. sb, punskas.pl

Žmonės bijojo apie juos kalbėti

Suvalkų krašte yra žmonių, kurie prisimena 1949 metų gruodžio 15 dienos tragiškus įvykius Šlynakiemyje, Jurgį Krikščiūną-Rimvydą, jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą bei kitus čia veikusius Lietuvos partizanus. Vienas tokių – suvalkietis Kazimieras Baranauskas. Žmonės, apimti baimės, daug dešimtmečių vengė kalbėti apie Lietuvos partizanus. Tik šeimų nariai, pašaliniams negirdint, retkarčiais apie juos užsimindavo. Padėtis pasikeitė po 1990 …

Šv. Agotos dieną

2017 m. vasario 5-ąją (sekmadienį) per šv. Mišias, atnašaujamas kun. Petro Gucevičiaus, Seinų ir Žagarių bažnyčiose, kaip ir kitose šventovėse, buvo šventinama duona ir ja dalintasi po pamaldų. Nuo seniai tikėta, kad šv. Agotos dieną pašventinta duonelė turi ypatingą galią, jos gabalėliai gelbsti kilus gaisrui ir saugo nuo ligų. Sakoma, kad šv. Agotos duona ištisus …

„Yra ko prisimyc…“

Kap buvo, tep buvo, bet vis ciek yra ko prisimyc… Seniau vaikam močutių, dziedulių ir prodziedulių vardus davė. Taikėsi, kad vienas Juozas, kitas Ziutas. Krikščino, kad šventas patronas būtų. Va, sakydavo: „Antanukas tai turi savo angelukų sargų šv. Antanų“. Ir jei cik kų pameci arba ir padedzi ir negali cik rasc, tai pasimelsk in šv. …

Prieš daugelį metų Seinijoje (3 d.)

 (Tęsinys.  I dalis.  II dalis) Kaip jau rašėme, 1936 m. Len­ki­jos val­džia įvai­riais bū­dais stengėsi slo­pi­nti šaly­je gy­ve­nan­čius lie­tu­vius. Lenkų valdininkų įsitikinimu, lie­tu­vių per­se­kio­ji­mo po­li­ti­ka savo tikslą pa­sie­kė. Tai buvo jų svar­biau­si­as san­ty­kių su Lie­tu­va po­li­ti­nis ar­gu­men­tas. Griež­ta Len­ki­jos po­li­ti­ka savo kaimynės at­žvil­giu pasiekė apogėjų, kai 1938 m. ko­vo vi­du­ry­je ki­lo pa­sie­nio in­ci­den­tas, ku­ris daug …

Prieš daugelį metų Seinijoje (2 d.)

 (Tęsinys.  I dalis) Kaip rašėme, 1936 m. birželio 17 d. Suvalkų apskrities viršininkas priėmė sprendimą uždaryti Lietuvių kultūros draugijos (LKD) Puns­ko ir Sei­nų sky­rius. Draugijos vadovybė bandė apeliuoti į Balstogės vaivadą, o vėliau į Lenkijos vidaus reikalų ministeriją, bet veltui. Nepalankūs lietuviams sprendimai, nepaisant jų pastangų, nebuvo pakeisti. Juoda neganda neaplenkė ir „Ry­to“ draugi­jos, kuri …