(Tęsinys) 1 dalis 2 dalis 3 dalis Pirmos lietuviškos pamaldos kunigaikštienės bažnytėlėje Moniuškos gatvėje (tarp Maršalkovskos ir Krakovskie Pšedmiescie) vyko 10 valandą. Šventovė buvo pilnutėlė žmonių. Suėjo ir lietuviai, ir lenkai, visi buvo pasiilgę šios gražiosios bažnytėlės, mažai kam rūpėjo, ar pamaldos bus lietuviškos, ar lenkiškos. Žmonių sugužėjo kaip amaro. Į iškilmes buvo pakviesta ir …
Toliau skaityti „Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisiminimų kontekste (4 d.)“
(Tęsinys) 1944 m. per pusį balandzo, per vėlyvas Velykas, nuvėjom da in Lazdzijų bažnyčų ir po to parėjom namo in Rimkažarus. Namie močutė gerai tvarkėsi, buvo arkliai, karvės prižūrėtos. Darbuose padėjo jos duktė, o iš Krasnavo valsčo vokietys buvo paskyris in mūs gaspadarkų darban tokį darbinykų senesnį, Lapkauskų – bernu, o mergu Balytų Onų. Da …
(Tęsinys) 1 dalis 2 dalis Kun. A. Petrauskas suprato, kad be kurijos vadovybės leidimo nieko nebus galima pradėti. Vyskupas buvo davęs leidimą lietuviškas pamaldas atnašauti šv. Pranciškaus bažnyčioje. Kažkaip nepatogu šiuo klausimu vėl eiti pas Varšuvos vyskupijos valdytoją. A. Petrauskas pas jį prašyti lietuviškų pamaldų išsiuntė lietuvaites. Vyskupas merginas nuoširdžiai priėmė, pažadėjo patenkinti jų prašymą, …
Toliau skaityti „Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisiminimų kontekste (3 d.)“
Mūs dziedulis Jonas Latvys gyvenis 70 metų. An jo žmonės sakydavo, kap ir dabar an manį sako – Lacvys. Man tai visai nieko ir pacinka gerau dzūkiškai. Tai šitas Jonas Lacvys gimis 1867 metais liepos 7 dzienų Rimkažarų kaimi, o miris 1937 metais. Krasnavo valščus buvo, ir Jonas buvo išrinktas, ėjo tynajus viršaicu, buvo seniūnu. …
Jono Liaukevičiaus, gimusio Dusnyčioje, senelis – Tamošius Liaukevičius, močiutė – Teresė Armanavičiūtė iš Kučiūnų. Ji nugyveno gražų amžių – 105 metus. Mirė pas sūnų Praną, apsigyvenusį su žmona Marijona Bulevičiūte Seinuose prie Seinos upės. Pranas ir Marijona Liaukevičiai susilaukė dviejų sūnų – Jono ir Juozo. Jonas Liaukevičius pasakoja: – Gyvenom Dusnyčoj prie Galadusio ažaro ir …
Visam laikui nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį. Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos Punske rūpesčiu jotvingiai žiemos pradžioj išnyra iš istorijos ūkų – jau aštuntus metus iš eilės. „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) – tai tęstinis tarpregioninis, …
Toliau skaityti „Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016″
Istoriko Petro Maksimavičiaus pranešimas, skaitytas Suvalkų „Vienybės“ klube per parodos, skirtos „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimo 110-osioms metinėms, atidarymą lapkričio 22 d. sb, punskas.pl
(Tęsinys) I dalis čia Surinkęs žinių apie Varšuvos lietuvius, kun. Antanas Petrauskas nuvyko pas vyskupą Rūškį. Vyskupas jį priėmė labai mandagiai. Petrauskas argumentavo, kad Varšuvoje daug yra apleistų jaunų lietuvaičių, kuriomis niekas nesirūpina. Jos tarnauja pas žydus, todėl neišeina į bažnyčią, o jei ir nueina, negirdi pamokslo gimtąja kalba. Kunigas įrodinėjo, kad daugelis lietuvių dėl …
Toliau skaityti „Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisiminimų kontekste (2 d.)“
Š. m. lapkričio 4 d. Seinų vyskupų rūmuose atidaryta paroda, skirta „Šaltinio“ spaustuvės įkūrimo 110-osioms metinėms, Lietuvos Respublikos konsulato Seinuose vadovo Vaclavo Stankevičiaus iniciatyva perkelta į Suvalkų „Vienybės“ klubą. Lapkričio 22 d. įvyko jos atidarymas. Apie „Šaltinio“ spaustuvę bei leidybines tradicijas Suvalkų krašte kalbėjo istorikas Petras Maksimavičius ir metraščio „Terra Jatwezenorum“ redaktorius Sigitas Birgelis. Paroda …
Garbinti Dievą gimtąja kalba yra mūsų pareiga, teisė ir nuostabi gyvenimo duota dovana. Šių dienų pasaulyje beveik nevaržomai daug kur ja galime naudotis ir džiaugtis. Kitas reikalas, ar pamaldas lietuvių kalba lankome taip gausiai kaip seniau. Mūsų dienomis pamaldos lietuvių kalba vyksta: Punske, Vidugiriuose, Žagariuose, Smalėnuose, Suvalkuose (pirmąjį ir trečiąjį mėnesio sekmadienį Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje), …
Toliau skaityti „Lietuvių sielovada Varšuvoje kun. A. Petrausko prisiminimų kontekste (1 d.)“
„Mano tėvo Prano dzidelėj troboj buvo ir nepertvertas nemažas kambarys, tai būdavo, kad vakarais suveina visas Klevų kaimas ir gieda litanijų. Suveina, atgieda, paskui bovinas, tai pašoka. Linksma buvo ir vargų nesijautė. Tėvelis užvesdzinėjo vis. Tai jau kap nespėja grįžč iš turgaus ar iš miestelio tep, tai jo laukia suvėjį žmonės, kad užvestų maldai. Prie …
Artūras Matusevičius iš Ūdininkų sako: – Domiuosi mūsų krašto praeitimi. Norėjau ūkyje įrengti muziejų. Pastatėm 1992 m. su tėvuku senąja technika (per dvejus metus) molinį tvartą. Mūsų sodyboje išlikę seni kalvės pamatai. Renku su mūsų kraštu susijusius senus dokumentus, fotografijas, turiu ir senų žemėlapių. Štai 1792 m. žemėlapy (Naujoji Prūsija; 1-asis) pažymėti senieji kaimai, senosios …
(Tęsinys) I dalis II dalis III dalis Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. Rimanto Miknio pranešimas, skaitytas 2016 m. lapkričio 4 d. Seinų vyskupų rūmuose per “Šaltinio” spaustuvės 110-ųjų įkūrimo metinių minėjimą. Balstogės universiteto prof. hab. dr. Krzysztofo Buchowskio pranešimas (lenkų kalba) sb, punskas.pl
(Tęsinys) I dalis II dalis Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. Rimanto Miknio pranešimas, skaitytas 2016 m. lapkričio 4 d. Seinų vyskupų rūmuose per “Šaltinio” spaustuvės 110-ųjų įkūrimo metinių minėjimą. Balstogės universiteto prof. hab. dr. Krzysztofo Buchowskio pranešimas (lenkų kalba) sb, punskas.pl