Kaip kiekviena šeima, taip ir kiekvienas kaimas turi savo istoriją su pačiais įdomiausiais ir keisčiausiais pavadinimais. Kadangi Vidugiriai dar gyvena mokyklos šimtmečio jubiliejumi, labai smagu kalbėtis apie jos praeitį. Viešai prisimenami vienoki faktai, o draugų ar šeimos rate išlenda į viršų nepaprastos istorijos, iš kurių galėtų kurtis pasakojimai, apsakymai, paveikslėliai. Kadangi nieko panašaus kol kas …
(Tęsinys) Vilniuje praleisti Antrojo pasaulinio karo metai paliko randą Morkaus sąmonėje. 1945 m., nežinia, dėl kokių priežasčių, jis persikelia į Lenkiją. Neaišku, su kuo, nuo ko bėga, kur apsistoja, kaip ilgai užsibūna. Ar užsuka ir į Punską, kur gimė ir praleido savo vaikystę, nežinia. Kita vertus, Punskas, man regis, mažai jam terūpi. Vargu ar jį …
Toliau skaityti „Albinas Morkus iš arti (2 d.). Ilgėjosi Punsko“
Kanados Toronto mieste gyvenantį Vytautą Pečiulį kalbina portalo punskas.pl redaktorius Sigitas Birgelis. sb, punskas.pl
Įpusėjus rugpjūčiui Punske turistų daugiau nei paprastai. Leidyklos kabineto duris praveria nepažįstamas, palyginti jaunas, vidutinio ūgio žmogus. – Dzień dobry (Laba diena), – pasisveikina lenkiškai. Prisistato esąs turistas. Klausinėja apie Punsko lankytinas vietas, kur ką galima pamatyti, skaniai pavalgyti. Į klausimus atsakinėju mandagiai, bet trumpai. Jis netikėtai paklausia: – Atsiprašau, pone, gal pasakytute, kas buvo …
Toliau skaityti „Albinas Morkus iš arti (1 d.). Yra tokia gatvė“
Šie mokslo metai Vidugirių mokykloje išskirtiniai. Šiemet ji švenčia šimto metų jubiliejų. Tai graži proga pasigilinti į mokyklos istoriją, atsigręžti atgal, peržvelgti nueitą kelią. Vidugirių mokyklos istorija ilga ir sudėtinga. Mokykla buvo daugelyje pastatų: privačiuose namuose ir valstybės įstaigose. Caro valdymo metais vaikus mokė keletas daraktorių. 1916 m. pirmoji lietuviška mokykla įkurta pas Vincą Nevulį. …
Nedaug mūsų krašte yra žmonių, galinčių papasakoti apie sunkius pokario laikus, apie čia veikusius lietuvių partizanus bei jų ryšininkus. Vienas iš tokių žmonių yra Kalinavo kaimo gyventojas Jurgis Slovikas. 1949 m. jis gyveno pas Vaičiuliškių Pauliukonius, kurie buvo svarbūs šio krašto partizanų globėjai. Į jų sodybą dažnai ateidavo Šleževičius, Prabulis ir kiti. sb, punskas.pl
Rugpjūčio 6 dieną Lietuvos paštas į apyvartą išleido du pašto ženklus, skirtus Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms. Juose įamžinti seniausioms olimpinėms sporto šakoms priskiriami plaukimas ir jojimas. Pašto ženklus „2016 metų vasaros olimpinės žaidynės“ sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Juose pavaizduota Rio de Žaneiro simboliu laikoma Kristaus Atpirkėjo statula ir vienos iš seniausių olimpinių sporto šakų …
Dažnai keliaujame tolimą kelią, kad pamatytume, kaip gyvena kitų kraštų žmonės, domimės tų kraštų kultūra ar net žmonių buitimi. Tai labai įdomu… O štai nors trumpai pažvelgti į savo krašto praeitį galima visai netoli nukeliavus. Šalia Punsko esančiame Ožkinių kaime punskietis Petras Lukoševičius jau penkiolika metų kuria unikalią gyvenvietę. 2001 metais šiame kaime nusipirkęs 7,5 …
Seinų kunigų seminarijos reikšmė lietuvių tautinės savimonės formavimui bei tautinio tapatumo ugdymui yra neginčijama. Šiemet minime šios svarbios lietuvių tautinio atgimimo įstaigos 190-ąsias įkūrimo metines. Man regis, minime nepakankamai iškiliai ir „garsiai“. Ši seminarija kolektyvinėje lietuvių tautos bei eilinio Lietuvos gyventojo atmintyje beveik neegzistuoja. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraštyne yra saugomas 1853 m. Paryžiuje …
Liepa – atostogų ir pažintinių kelionių metas. Daug įdomių ir lankytinų objektų galima pamatyti Lenkijoje, Rytprūsiuose. Vieni jų susiję su baltų kultūra ir istorija, kiti įdomūs dėl kitų priežasčių. Keliaujant pro seną prūsų gyvenvietę Raistpilis, dab. Kentšino (lenk. Kętrzyn) miestą, verta aplankyti Gerložės miške esančius Hitlerio bunkerių – „Vilko irštvos“ – griuvėsius. Čia Antrojo pasaulinio …
Toliau skaityti „Vasara – pažintinių kelionių metas. Vilko irštva“
Netrukus Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodys knyga „Šventojo Akiplėšos medžioklė“. Tai rašytojo ir gydytojo Gasparo Aleksos tikrais faktais paremtas romanas apie Lietuvos katalikų bažnyčios kankinį kunigą Juozą Zdebskį. Sovietmečiu nebuvo pasauliečių labiau mylimo dvasininko nei J. Zdebskis. Daliai ano meto kunigų jis kėlė galvos skausmą, net buvo skundžiamas Šventajam Sostui. KGB jį praminė Akiplėša… Belaukdami …
(Tęsinys) Kaip minėjome, Vytautas Senvaitis, sužinojęs iš žurnalisto Rimvydo Valatkos Juliaus Senvaičio adresą, parašė jam trumpą laišką. Atsakymas atėjo po dviejų, gal trijų savaičių. Julius parašė, kad jis yra Vytauto brolis, kad ketina atvažiuoti į Lietuvą jo aplankyti. „Paėmiau nemokamų atostogų ir nekantriai laukėme svečio, – pasakoja Vytautas Senvaitis*. – Nemigo naktys virto džiaugsmingu laukimu. …
Toliau skaityti „Julius Senvaitis. Dariaus ir Girėno paminklo Pščelnike globėjas (3)“
Birželio 29 dieną po šv. Mišių Punsko „Senosios klebonijos“ muziejuje vyko parodos „Iš Punsko parapijos bažnytinio paveldo“ atidarymas. Jo metu giedojo „Gimtinės“ ansamblis. Paroda buvo surengta iš klebonijoje ir bažnyčioje sukauptų bažnytinių apeiginių reikmenų. Ją bus galima lankyti keletą savaičių. sb, punskas.pl
(Tęsinys) Juliaus Senvaičio brolis Vytautas taip prisimena Julių*: „Julius manęs nepamiršo, nes mes buvome ne tik broliai, bet ir geri draugai. Jis iš Kauno kažkokiu sunkvežimiu atvažiavo iki Kupiškio, o nuo Kupiškio iki Šimonių 18 kilometrų atėjo pėsčias. Į gimtuosius namus neužsuko. Norėjo atsisveikinti su manim, bet nerado namuose. Aš tarnavau pas ūkininką už septynių …
Toliau skaityti „Julius Senvaitis. Brolio Vytauto akimis (2)“