Kategorija: Iš praeities

Balandžio 17 d. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaryta paroda iš Suvalkų apygardos muziejaus rinkinių (Lenkija) „Kunigaikščio Šiurpo valdose. 30 metų archeologiniams tyrinėjimams Šiurpiliuose (1981–2011)“. Ekspozicijoje – archeologų aptikti radiniai, kasinėjant Suvalkijos pagrindinę ir svarbiausią jotvingių gynybinę tvirtovę – aukščiausią Užnemunėje Šiurpilio piliakalnį. Šiurpilio piliakalnis daugeliui Lenkijos pasienio regiono gyventojų yra gerai žinomas dėl čia buvusios jotvingių …

Toliau skaityti „Kunigaikščio Šiurpo valdose“

Pietvakarių Lietuvos pakraštyje aplankęs tyriausių ežerų supamą nediduką Veisiejų miestelį ir išmaišęs vaizdingas jo apylinkes, jautiesi apžavėtas mistinio jų grožio. Tokioje vietoje žmonės turėjo gyventi nuo senų senovės. Tačiau nerasite čia nei pilių, nei jų griuvėsių, kurie tai paliudytų. Net piliakalniai čia vos įžiūrimi, laiko nulygintomis kupromis. Vis dėlto istorikai neabejoja: Veisiejų kaštas – tai …

Toliau skaityti „Jotvingių krašto ašara“

Balandžio 16 d. minėjome Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo nario kpt. Broniaus Liesio-Nakties 90-ąsias gimimo metines. Bronius Liesys gimė 1922 m. balandžio 16 d. Ramygaloje (Panevėžio r.) mokytojų Broniaus Liesio ir Marijos Juodikaitės-Liesienės šeimoje. Tarpukariu Bronius Liesys Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką. Prasidėjus Antrajam …

Toliau skaityti „Naktis, kovojusi prieš okupacijos tamsą“

1912 metų balandžio 14 dieną, 22 val. 40 min., „svajonių laivas“ su 2 207 keleiviais sudrebėjo susidūręs su ledkalniu. Po 40 minučių nuskambėjo įsakymas moterims ir vaikams lipti į gelbėjimo valtis. Ankstų balandžio 15-osios rytą, 02 val. 20 min., „Titanikas“ nugrimzdo į Atlanto vandenyno gelmes. Su „Titaniku“ buvo tiesiogiai susiję mažiausiai trys lietuviai. „Kūnas Nr. …

Toliau skaityti „Lietuva ir „Titanikas““

Vietoj įvado Šaltajame kare tarp skaitančiosios visuomenės ir istorikų įvyko proveržis. Turima omeny, kad vienu metu pasirodė pora rimtų tekstų, skirtų Jūratės Statkutės-Rozales knygoms aptarti, kuriuos parašė akademinės visuomenės atstovai. Kaip žinia, iki šiol galiojo kolektyvinė akademikų nuostata juos ignoruoti, tačiau Jūratės Statkutės-Rozales triumfališkas vizitas 2011m. vasarą ir ypač Vilniaus pedagoginio universiteto jai suteiktas honoris …

Toliau skaityti „Paslaptingoji Skandija“

2011 m. balandžio 1 d. mirusiam Juozui Vainai atminti Tokį jį matėme savo gyvenimuose Jau ir metai prabėgo, kai Punsko gatvėse nei savo privačiame sodelyje neišvystame iškilios asmenybės – Mokytojo Juozo Vainos. O buvome pratę Jį matyti ir vis pasisveikinti. Ne iš pareigos, kad tai vyresnis žmogus, iš noro pajusti malonumą, koks užliedavo mus iš …

Toliau skaityti „Juozas Vaina – mūsų atspirtis“

Jokioje pasaulio kalboje nėra atitikmens žodžio „knygnešys“. Į kitas kalbas šis terminas neretai verčiamas kaip „kontrabandininkas“. Iš carinės Rusijos pozicijų žiūrint, mūsų knygnešiai buvo kontrabandininkai. Pabandykime įsivaizduoti, kad, pvz., šių dienų vertimuose kalbant apie Lietuvos pasipriešinimo sąjūdį Lietuvos partizanai būtų apibūdinami taip, kaip jie buvo vadinami tuometinės bolševikinės valdžios, t. y. banditais. Manau, kad nerasime …

Toliau skaityti „Palaimintas draudimas“

Algirdas Mačionis, gyvenantis Seinuose – vienas iš pirmųjų Seinų bažnytinio choro vedančiųjų, gieda iki dabar, nors prie vargonų jau sunku užlipti dėl metų naštos ir astmos. Seinų kapinėse Algirdo Mačionio dėdės šeimos kapai greta Lietuvos savanorių kapų. Visi matėme ir stebėjomės, iš kur turi jėgų šis kuklus, nedidukas žmogeliukas, kai karučiais atveždavo savo sode užaugintų …

Toliau skaityti „Algirdas Mačionis pasakoja“

(Tęsinys) Kariška retorika Knygoje tikinama, kad „kaime sovietų valdžios diegiama kolektyvinio ūkininkavimo sistema buvo nuolatinis partizanų taikinys“. Nederėjo šiurpinti kariška retorika, teisingiau buvo pavartoti žodį „dėmesys“. Neišsakius nuomonės, ar partizanų pareiga buvo stabdyti žemės ūkio sovietizaciją ir taip padėti kaimui priešintis, puolama juos kaltinti, nepateikus faktų – daryti apibendrinimus. Štai M.Pocius nurodo, kad 1948 m. …

Toliau skaityti „Apie „Kitą mėnulio pusę“ (2)“

2009 metais Lietuvos istorijos institutas išleido Mindaugo Pociaus knygą „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais“. Joje deklaruotos nuostatos ir išvados sukėlė daugelio skaitytojų, kai kurių istorikų pagrįstą pasipiktinimą. Ji buvo pavadinta partizanų dergimo knyga. Skyriuje „Kolūkių organizatorių persekiojimas“ vienpusiškai aiškinamos okupacinės valdžios panaudotos valstiečiams suvaryti į kolchozus priemonės. M.Pocius nurodo vienintelę …

Toliau skaityti „Apie „Kitą mėnulio pusę“ (1)“

Vartau išleistą naują Gintaro Lučinsko istorijos įvykių kroniką „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“ – ar galėtų rastis kas įdomaus? Karas. Rašyta aprašyta, išnarstyta šimtuose istorikų ar prozininkų knygų, menininkų kūriniuose rūsčiai apstingo, kurta sukurta filmų, spektaklių, poetų išjausta, apraudota, ir karių atsiminimuose ir liudininkų pasakojimuose vis graudintasi, sminga gailumu sielon karo aukų, nekaltųjų kryžiai, …

Toliau skaityti „Lietuvių gintis“

Per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai pakito Punsko ir Seinų krašto vestuvių papročiai. Juos negrįžtamai pakeitė „restoranų vestuvės“, kur pagrindinį vaidmenį atlieka muzikantai. Jie užvaldo vestuves ir neretai dedasi svarbesni už piršlį, svočią, net jaunavedžius. Kas geriau galėtų papasakoti apie senus mūsų vestuvių papročius, jei ne muzikantas Valinčių kaimo gyventojas Sigitas Šliaužys? Jis groti pradėjo dar …

Toliau skaityti „Apie vestuves seniau“

Vienas iš žymiausių Punsko krašto šviesuolių yra Juozas Sigitas Paransevičius. Tai ilgametis visuomenininkas, „Aušros“ žurnalo ir „Aušros“ leidyklos bendradarbis, kelių vadovėlių ir knygų sudarytojas, ilgametis mokytojas bei mokyklų direktorius, dabar pensininkas. Juozas Sigitas Paransevičius gimė 1941 m. Paliūnuose. Tais pačiais metais prasidėjo lietuvių priverstinio iškeldinimo iš Punsko ir Seinų krašto akcija. Jo tėvas, Bronius Paransevičius, …

Toliau skaityti „Punsko krašto visuomenininkas J. S. Paransevičius“

Yra istorinių temų, prie kurių nuolat grįšime ir ginčysimės. O ginčų esmė tikriausiai ta, kad skirtinga asmeninė patirtis nulemia ir skirtingą santykį su istorija. Ypač su ta, kurioje teko ir pačiam dalyvauti. Vienokia yra ir bus Paleckio patirtis, kitokia Ramanauskaitės, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukters. Jei paklausinėtumėm stribų, kokie motyvai vertė juos kovoti prieš Lietuvos …

Toliau skaityti „Dar sykį partizanai“