Gimiau 1930 m. Mano tėvas Vincas Adukauskas, o mama Magdalena Černelytė iš Būdos. Ji gimus Akatnykų dvare. Senelis Jokūbas Adukauskas iš Bubelių buvo kilęs. Jo žmona, mano močiutė – tai Ona Trakelytė. Vaikai: Vincas (žuvo Lietuvoje), Veronika, Albinas, Ona, Jonas, Pranas, Jurgis. Trys mirė maži: Antanukas, Juozukas ir Magdutė. Jie ir mano tėvas palaidoti Paliūnų …
„Lietuvos mokyklos ligi 1863 m. sukilimo, netsižvelgdamos į rusiškąją administraciją, laikėsi Lietuvos ir Lenkijos Edukacinės Komisijos sistemos. Dėl to ir parapinių mokyklų vedėjai buvo vadinami direktoriais, o liaudis juos vadino daraktoriais. Po 1863 m. parapinės mokyklos (gausiai steigtos vysk. Valančiaus) uždarytos, o naujai steigiamos mokyklos buvo imtos tvarkyti grynai rusų įstatymais. Tokių mokyklų vengdami, lietuviai …
Knyga – mokslo šaltinis. Be knygos nėra mokslo. Mokslas – didelė galybė. Mokslo nereikia nešioti kišenėj nei ant pečių. Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Be mokslo baltos duonos nevalgysi ir juodos kai kada neturėsi. Taip pataria lietuvių priežodžiai ir patarlės. Mokydamasis bet kur arba dirbdamas bet ką, žmogus niekada nesijaus pilnavertė asmenybė, negalės iki …
1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytos Lietuvos ir Lenkijos sutarties, vadinamos Suvalkų sutartimi, 91-ųjų metinių proga skelbiame pernai šios sutarties 90-mečio proga savaitraštyje „Voruta“ išspausdintą istoriko prof. habil. dr. Antano Tylos rašinį „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“. 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, …
Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu mūšiai primena mums …
Rugpjūčio 28 d. Seinuose vyko Seinų kunigų seminarijos 185-ųjų įkūrimo metinių minėjimas. „Lietuvių namuose“ vykusioje konferencijoje pranešimus skaitė prof. dr. Algimantas Katilius („Seinų kunigų seminarijos steigimo priežastys“) ir Juozas Sigitas Paransevičius („Seinų kunigų seminarija besimokiusių klierikų atsiminimuose“). J. S. Paransevičius rėmėsi Staugaičio, Bučio, Krupavičiaus, kun. Stakausko surinktais autentiškais Seinų kunigų seminarijos auklėtinių prisiminimais. Priėjo prie …
Toliau skaityti „Dar apie Seinų kunigų seminarijos minėjimą“
Skaičiuojame jau dvidešimtąjį rugpjūtį nuo neramiųjų 1991-ųjų. Dvidešimtąjį kartą minėsime Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynėjo, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Alytaus rinktinės kario savanorio Artūro Sakalausko žūtį. Jauno žmogaus, kuris laikydamasis priesaikos negailint jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę, 1991 m. rugpjūčio 21 d. buvo pakirstas klastingos okupanto kulkos. Šia proga …
Neseniai lrytas.lt, pasiremdamas Lenkijos spauda, paskelbė sensacingą informaciją apie Prūsijos Galindijoje, dabartinės Lenkijos Mozūrijoje, prie Nidajno ežero, rastą lobį, įvardintą kaip „baltų genties galindų kario kapas“ [1]. Kodėl ši žinia yra sensacinga? Ogi todėl, kad keičia mūsų sampratą apie baltų ryšius su visa to meto Europos pagoniškąja oikumena, praplėsdamas juos vakarų kryptimi net iki Ispanijos. …
Atsiliepimas apie Gintaro Lučinsko knygą ?Pogrindin? ?Geležinio Vilko? organizacija Alytaus apskrityje (1940?1941)? 1941 m. birželio sukilimas lyg galingas sprogimas sudrebino visą Lietuvą. Tai buvo entuziastingas, visuotinis ir spontaniškas lietuvi? tautos bandymas nusikratyti sovietine okupacija ir atgauti valstybinę nepriklausomybę. Nors 1941 m. birželio sukilimas buvo vienas ryškiausi? ir dramatiškiausi? Antrojo pasaulinio karo epizod? Lietuvoje, tačiau iki …
Metraštininkai, kronikininkai ir istorikai dažniausiai nutyl?davo savo valdov? niekšybes, smurtą ir žudynes, nes valdovas buvo j? vienintelis maitintojas ir vyriausiasis teis?jas. Nedaug buvo toki? objektyvi? istorik? kaip Tacitas. Vienas iš žymiausi? Romos karvedži? Julijus Cezaris savo užrašuose min?jo, kas buvo reikalinga imperijai: maistas, statybin?s medžiagos ir vergai. Tod?l Senatas pripažino jam diktatorystę iki gyvos galvos, …
1944 m. vasarą sugr?žę rus? okupantai nedelsiant paskelb? mobilizaciją. Tai buvo dalis j? plano, kaip greičiau palaužti pavergt? taut? pasipriešinimą. Kitataučius naujokus var? ? pirmas fronto linijas, o už j? slinko milijonin? NKVD?ist? armija, kuri b?gančius iš Raudonosios armijos šaudydavo. Taip buvo sušaudytas ir m?s? artimiausias kaimynas Juozas Anusevičius, o šeima nesužinojo, kur jo kapas. …
2011 m. pavasar? ši? eiluči? autorius Lietuvos ypatingajame archyve KGB dokumentuose rado MGB Alytaus apskrities skyriaus darbuotoj? surašytą ir pasirašytą aktą apie 4-i? žuvusi? Dainavos apygardos štabo pareig?n?, tarp j? ir vado D. J?čio-Ąžuolio, palaik? užkasimo (pasl?pimo) vietą. Alytaus šauliai padeda archeologams 1947 m. rugpj?čio 11 d. štabo bunker? Punios šile apsupo MGB-istai. Sunaikinta Dainavos …
Birželio 22 d. Alytuje vyko 1941 m. birželio 22?28 d. sukilimo 70-mečio min?jimas. ? Šauli? nam? salę atvyko šauliai, tremtiniai, politiniai kaliniai ir j? bičiuliai, miesto bendruomen?s nariai. Renginys prasid?jo valstyb?s himno atlikimu, minute tylos buvo pagerbtas žuvusi? sukil?li? ir karo auk? atminimas. Jaunieji šauliai ir tremtiniai išneš? pad?ti g?li? vainikus ant Alytuje žuvusi? sukil?li? …
Dalyviai apži?ri pasienieči? naudojamą ginkluotę ir spec. priemones Pasienio policininko, šaulio A. Barausko 71-osios žuvimo metin?s Birželio 15 d. Var?nos rajone, ?tos ir Dubiči? kaimuose vyko pirmosios 1940 m. soviet? invazijos aukos ? pasienio policininko, Šauli? sąjungos nario Aleksandro Barausko 71-?j? ž?ties metini? min?jimas. Renginyje dalyvavo Valstyb?s sienos apsaugos tarnybos Var?nos rinktin?s pasieniečiai, Lietuvos kariuomen?s …