Praeitą savaitę Lietuvoje vyko 90-oji Lietuvos Dainų šventė „Čia – mano namai“. Tai didžiausias nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros renginys, kuris trunka net kelias dienas. Būtina paminėti, kad šventė prasideda Kaune, o vėliau renginio įkarštis tęsiasi Vilniuje, tačiau ne vieną, o penkias dienas!
Dainų šventės istorija žavinga. Jos užuomazgų reikėtų ieškoti prieš keliasdešimt metų, XX amžiaus pradžioje, kai kūrėsi lietuvių susibūrimai, pirmieji klojimo teatrai… Dabartinio renginio šaknys labai gilios, tvirtos ir reikšmingos, išdaiginusios klestintį ir tikslingą medžio kamieną, kurio šakose gyvena viltis. Štai tokį medį išaugino Dainų šventė – jos kūrėjai – lietuvių tautos žmonės.
Į šį renginį atvyksta lietuviai iš viso pasaulio, pavyzdžiui, Amerikos, Rusijos, Argentinos, Australijos ir kt. Jie nori ne tik pasižiūrėti šventės dalyvių pasirodymų, bet ir pristatyti savo ilgai ruoštus tautinius šokius arba dainas. Čia taip pat netrūko Punsko ir Seinų krašto lietuvių. Kaip ir kiekvienais metais, Dainų šventėje dalyvavo punskiečių kelios grupės: šokių grupės „Šalčia“ ir „Vyčiai“, mišrusis choras „Dzūkija“, vaikų vokalinis ansamblis, folkloro ansamblis, klojimo teatras.
Pavyko pakalbinti kelis „Šalčios“ mikliųjų kojelių dalyvius, kuriems nestigo energijos ilgiems pasirodymams. Įdomu sužinoti, kaip jiems sekėsi ir kokius įspūdžius parsivežė.
Ina: Man ši šventė viena įspūdingiausių ir nuostabiausių, kuriose esu dalyvavusi. Visuomet visi kalbėjo, jog dalyvauti Dainų šventėje yra be galo smagu, tačiau aš net neįsivaizdavau, jog net taip labai. Šventėje dalyvavo 8000 šokėjų. Pačioje mūsų grupėje, t. y. išeivijos lietuvių grupėje, šoko apie 500 žmonių. Sutikom daug pažįstamų iš tolimiausių pasaulio kraštų. Visi mums buvo be galo mieli. Susipažinome su naujais žmonėmis. Aišku, buvom labai pavargę, nes kiauras dienas praleisdavom stadionuose, tačiau vakare jėgos sugrįždavo ir nejausdami nuovargio linksminomės.
Jurgita: Namo grįžau labai laiminga ir patenkinta, kad galėjau dalyvauti šioje šventėje. Liūdna, kad taip greitai viskas baigėsi. Sunku žodžiais išsakyti, kokios emocijos lydėjo mane pasirodymų metu. Pirmą kartą turėjau galimybę pasirodyti prieš tokią didelę minią. Mane labai nustebino, kad jau per generalinę repeticiją susirinko tiek daug žiūrovų. Šventės metu jie labai karštai mus palaikė – vieni filmavo, kiti dalijo garsius aplodismentus. Finalinis šokis ne vieną sugraudino, nes į stadiono aikštę išbėgo ne tik Lietuvos šokėjai, bet ir visi pasaulio lietuviai, su kuriais galėjome sušokti suktinį „Bitute pilkoji“.
Taip pat jau eisenos per Vilnių metu jautėme Lietuvos žmonių meilę. Nors kelias į Vingio parką buvo tolimas, visiškai nejautėme nuovargio, nes mus žmonės palaikė. Mane nustebino tai, jog nepriklausomai nuo to, koks buvo oras – ar lijo, ar kepino saulė, visų veiduose buvo matoma šypsena ir džiaugsmas. O viena įsimintiniausių akimirkų – nesuskaičiuojamas žmonių kiekis Vingio parke, kurie susiėmė už rankų ir kartu sugiedojo „Tautišką giesmę“. Tai buvo širdį graudinanti akimirka.
Tomas: Su džiaugsmu galiu pasakyti, kad 2014 metų Lietuvos Dainų šventė „Čia – mano namai“ pats geriausias išgyvenimas, kokį teko patirti per visą mano 18-os metų gyvenimo stažą! Tai buvo kelias dienas trunkančios repeticijos po keliolika sunkių valandų, bet pagardintos nuostabiomis emocijomis. Po visos šokių dienos (teko šokti ir iki vidurnakčio) esi taip žiauriai pavargęs ir suprakaitavęs, kad galvoji tik apie tai, kur galėtum atsisėsti ir numalšinti kojų skausmą. Bet kita vertus, tas skausmas yra kitoks. Jis parodo, kad tavo darbas yra efektyvus ir vaisingas.
Kitas jausmas, kurį sunku aprašyti, tai generalinė repeticija, kurios metu vadovai beveik nekomentuoja tavo šokimo, o muzika nėra stabdoma. Tiesiog yra vakaras, 23 valanda, stadionas apšviestas dideliais reflektoriais, o tu šoki prieš minią žmonių, kurie nori šokius pamatyti anksčiau – prieš koncertą. Generalinė repeticija nėra formali – ji laisvesnė. Tuo metu šokame be tautinių drabužių, kurie niekur nespaudžia ir negraužia – galbūt todėl ši dalis man patiko labiausiai. Bet negaliu nepaminėti ir pačio koncerto. Visi žmonės ploja ir dėkoja šokėjams – vienai didelei bendruomenei, kuri drauge sukuria kažką neįprasto.
Ką ši šventė reiškia Jums – šokėjams?
Ina: Šokdama stadione jaučiau visų užsienio lietuvių susivienijimą. Tai įrodo ir ugdo kiekvieno lietuvio tautinę savimonę. Manau, kad visi turėtų bent kartą gyvenime savo akimis pamatyti Šokių šventę, o tie, kurie turėjo progą joje dalyvauti – gali jaustis dvigubai laimingesni.
Tomas: Turbūt ji mums svarbi dėl emocijų, kurias sukelia. Dalyvauti tokiame renginyje su 8000 kitų šokėjų – tai kažkas nuostabaus.
Jurgita: Man ši šventė yra labai svarbi ir reikalinga, nes jos dėka viso pasaulio lietuviai gali atvykti į savo tėvynę, susivienyti ir parodyti, kokia stipri ir vieninga yra mūsų tauta.
Kodėl Lietuvai ir lietuviams jos reikia?
Jurgita: „Čia – mano namai“ – jau pats šventės pavadinimas nurodo, kad šis renginys kiekvienam lietuviui reiškia grįžimą namo. Būdami Lietuvoje jautėmės kaip namuose. Nors trumpam visi pasauly išsibarstę lietuviai sugrįžo namo. Ši šventė saugo tradicijos, tėvų palikimą. Ji simbolizuoja susivienijimą, nes ji parodo, kad mūsų tauta yra vieninga ir stipri.
Tomas: Manau, kad šventė yra be galo svarbi palaikyti lietuvybę ne tik Lietuvoje. Būtent dėl šios šventės viso pasaulio lietuviai atvažiuoja į Lietuvą, kad padarytų didelį darbą savo Tėvynei ir jos žmonėms. Ne be reikalo ši šventė įrašyta į UNESCO nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą.
Ko Lietuvos Dainų šventė gali mus išmokyti?
Ina: Net nežinau, ar ji kažko gali mus išmokyti, bet ji suteikia daug džiaugsmo dalyviams ir žiūrovams. Manau, kad ji tiesiog lietuvių tautai leidžia jaustis išskirtinei, jog turi galimybę surengti tokią didžiulę laukiamą šventę. Dainų šventės neįmanoma aprašyti žodžiais. Ją tiesiog reikia pamatyti, išgirsti ir pajausti.
Tomas: Lietuvai šios šventės reikia, kad suburtų viso pasaulio lietuvius į vieną vietą ir parodytų, jog mažos šalies tautiečiai sudaro nepaprastą bendruomenę. Šis renginys moko, kad didelė grupė žmonių gali padaryti didelį ir nuostabų darbą, po kurio džiaugiesi ne pats, o su 8000 kitų.
Jurgita: Ji parodo mums, kad iš tikrųjų reikia branginti ir mylėti savo tėvynę. Reikia stengtis iš visų jėgų saugoti tai, ką nuo seno gynė mūsų protėviai. Taip pat ji moko mus vienybės, bendradarbiavimo ir pasiaukojimo.
Akivaizdu, kad Lietuvos Dainų šventės koncepcija vis dar gyva ir turi jėgų žaliuoti šiandieniniame pasaulyje, kuriame nėra tiek daug lietuvių tiek vidumi, tiek išore. Tikėkim, kad tautinės tapatybės svarba dygs kiekvienoje naujoje kartoje, o seniai, seniai pasėtas senolių daigas toliau augs nudainuotoje Lietuvoje.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Tai kad Jotva ir Sąskrydy nedalyvavo, ne tik Dokių šventėje… Ką čia ta Jotvietė liaubsi apie Kernavę. Ar tai kas vyksta Kernavėj galima lyginti su Dainų švente? Atsipeikėk moterie, pasiskaityk Dainų šventės istoriją. Juokinga, kad tokia „išprususi“ Jotviete neskiria šių renginių.
Apmaudu, kad Jotva jau nepalaiko mūs krašto tradicijų, lietuvišką kultūrą išmaino į kažką, ko visas pasaulis pilnas, kuo mes neesam įdomūs svetimiems, ko pilnas visas internetas.
Ir taip iš tikrųjų tai ne „Jotva“ kalta, bet tas žmogus kuris jai vadovauja. Taip man atrodo.
jotvietei: ne bobutė sakė, bet iš Jotvos šokėjų girdėjau, kad vadovė užsiožiavo. Tai pirma.
Antra- labai džiaugiamės visi, kad Jotva dar gyvuoja, kad ugdo mūsų jaunimą, kad parengia koncertą Motinos dienai.
Aišku, kad tai nuopelnas ir vadovės, kuri dirba Kultūros namuose, gaudama už tai atlyginimą.
Bet Jotviete- jeigu žinai šiek tiek savo ansamblio isotoriją- tai turi žinoti ir tai, kad daugelį metų jam vadovavo žmonės, kurie dirbo neatlygintinai, neturėjo etato Kultūros namuose. Nežiūrint to, visada Jotva – nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo- dalyvaudavo Lietuvos Dainų šventėje, visuomet.
Gal reikėtų daugiau kuklumo, vardijant dabartinės vadovės nuopelnus ?
Beje, iš Lietuvos Jotva gauna visus tautinius drabužius (kuriais deja, nedažnai rengiasi, kad ir per Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją – o gaila, kad tokiomis progomis nematome tautinio kostiumo), visokeriopą paramą- tai gal ir pareigą tai Lietuvai turi? Ir pareigą savo šokėjams- kurių dauguma, manau- skirtingai nei „jotvietė“ tikrai norejo dalyvauti nepakatojamame renginyje.
Beje, jotviete, pakrėčiau savo kišenę ir dalyvavau visuose Dainų šventės renginiuose. Džiaugiausi, matydamas savo kraštiečius šokančius, vaidinančius ir dainuojančius- tuos kurie nenumojo ranka ir surado motivacijos sunkiai padirbėti tam, kad sudalyvautų tokiame gražiame renginyje
Krastieciui: VIsu pirma siulyciau pasidometi, kas ta „Salcia“ nes matau, kad kazka painiojate, arba blogai „girdejot“. ir kokioj amziaus grupej turejo kas sokti. Jusu informatoriai netike. netgi del sokiu sventes – ji vyksta kas ketverius metus. O del ko buvo grafikas truputi suardytas, pasidomekite tiksliau dainu sventes istorija,tada komentuokite. Del ko nedalyvavo jotva,klauskite vadoves,manau,kad jinai jums atsakys. Visada zinojau,kad sokiu sventeje dalyvauti reikia uzsitarnauti.manau,kad vadove papasakos, kokia ji „loska“ daro,ruosdama motinos dienos koncertus su 150 sokeju, kaip „nieko nedarant“ sukuriama apie 20 nauju sokiu kiekvienam sezonui, kaip su nelankanciais repeticiju sokejais tenka padaryti „nieka“, kaip gimsta scenarijai, kostiumai ir scenografija…nedarant nieko… ;). Tie, kurie komentuojate “ kiek girdejau“ ir „man bobute sake“ stiliumi ,geriau tiesiai pasiklauskite vadoves. Manau, kad tikrai tiesiai jums viska atsakys ir papasakos kas, kiek ir uz ka jai moka, kad atostogu turi 26 dienas metuose, ir kokie motyvai jos nevykti i sokiu svente. Gal tada isaiskes, kur ir kam koki zala ar nauda. Beje, nepamirskite paklaust ir klumpes vadovo, kodel nevaziavo. Juk didziule zala padare ir gal vyresniems, nes galbut si svente kazkam but buvus paskutine??? A, o tiems, kurie labai norejo nuvaziuoti ir pamatyti- juk jokiu kliuciu: nisiperki bilietus ir vaziuoji :). Jeigu jau kalbame api patriotizma..:)… Niekas netrukde juk pakresti savo kisene ir savarankiskai nuvykti ir visa savaitestebeti ir dalyvauti visuose sventes renginiuose,o ne laukti,kol vadove nuves…:)…as dabar pagavojau, kad turbut uzpyksiu ant vadoves,kad nenuveze i Kernave, nes ten labiau norejau, negu i visus kitus pasirodymus 🙂
atsakau s: ne, Šalčia ne tas pats kas Jotva. Šalčia- kaip teko girdėti- tik ‘pasiskolino“ kelis Jotvos šokėjus. Ir kas įdomiausia- Šalčia pagal amžių turėtų šokti vyresniųjų grupėje. Bet šoko….studentų, jaunimo, kur būtent turėjo šokti Jotva. Bet deja, atsisakė dalyvauti, kaip girdėjau iš Jotvos šokėjų tėvų.
Tad dar kartą sakau: labai apgailėtina, kad mūsų krašto jaunimas dėl nesuvokiamų sveiku protu vadovės ambicijų negalėjo dalyvauti tokiame gražiame patriotiniame renginyje. Dauguma iš jų jau nebeturės niekada tokios progos, nes Dainų šventės vyksta kas penkeri metai.
Tikra geda, kad Jotva nedalyvavo. Ir tikras nuostolis sokanciam jaunimui ir musu krastui. Bet kad Jotva nedalyvavo, tai tikrai ne sokeju kalte. Kalte vadoves, kuri „loska daro“, kad viena koncerta paruosia, kad Punske sitiek laiko „islaiko“, kad po Motinos dienos koncerto ramiai atostogauja kelis menesius nedarydama visiskai nieko, uz ka dar jai moka. Bet kalte ir jos virsininku, Punsko valdziu, kurios NIEKO su tuo nedaro. Jotva – kadaisia visur zinomas punskieciu sanburis, dabar – eina i pamirsti. Net pyktis ima! Kodel niekas su situo nieko nedaro??????? Iki kokio lygio turi Jotva nukrist, kad kazkas sureaguotu???
Lietuviškai atstovauti tik su naudininku, taigi atstovauti kolektyvams, o ne pagal lenkų k. kolektyvus.
O kaži kodėl niekas nekelia klausimo, kodėl ir „Klumpė“ nedalyvavo??? :DDD Gal irgi nesugebėjo repertuaro išmokt??? 😉
Nu kaip Jotva nedalyvavo??? Taigi 70 proc. „Šalčios“ ir yra „Jotvos“…:DDDD…Tie patys šokėjai turėjo atstovauti 2 kolektyvus???
nejau todėl, kad Jotva nesugebėjo išmokti šokių repertuaro?
Man įdomu kodėl „pamiršta“ Suvalkų lietuviai? Gal todėl, kad jie daugiausiai dirba visuomeniškai.
gal kas gali paaiškinti, kodėl Dainų šventėje nedalyvavo Jotva? Taip atsitiko pirmą kartą nuo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Manau, kad įvyko dėl to didžiulė žala mūsų kraštui, ypač jauniesiems Jotvos šokėjams, kurie prarado unikalią progą dalyvauti tokiame puikiame patriotiškame renginyje, ir jau gal būt ne vienas iš jų tokios progos niekada neturės.
Nesuprantu kodėl? Juk į šventę atvyko lietuvaičiai net iš tolimosios Pietų Amerikos, pav. iš Urugvajaus, ir jiems kelionės išlaidų nieks neapmokėjo, jie patys nusipirko brangiai kainuojančius lėktuvo bilietus