Spalio 19 dieną 18.00 val. X rudens literatūriniuose skaitymuose dalyvaus Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistas, giedamosios lietuvių klasikinės poezijos atlikėjas Danielius Sadauskas.
Danielius Sadauskas – toks, kaip kiti. Lietuvos konservatorijoje dainavimo jį mokė Zenonas Paulauskas. Jis – vienas iš keturiasdešimties operos ir kamerinio dainininko profesiją įgijusių šio profesoriaus auklėtinių. Per 30 metų buvo Filharmonijos solistas, daugybėje koncertų namie bei svetur giedojo ir dainavo baroko kompozitorių, Haydno, Beethoveno, Schuberto, Schumanno, Mahlerio, Šostakovičiaus, daugelio kitų, žinoma, ir lietuvių kompozitorių kūrinius. Daug jų įsirašė Lietuvos radijas, nemažai įrašyta į plokšteles.
Bet – ir kitoks. Su kitų dainininkų minia žygiuodamas didžiaisiais to repertuaro vieškeliais, ėmė ir pasuko kitu, į mūsų giesmių ir dainuojamosios poezijos gilumas vedančiu, taku. Nepasakysi, kad jis buvo visai užžėlęs,– juk giedame Antano Strazdo „Pulkim ant kelių“; berods kartais dar „skamba po kaimus Birutės daina“ (taip Silvestro Valiūno „Birutę“ vadino Maironis) ar Antano Vienažindžio „Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis“; Strazdo giesmei atitaria Maironio ir Česlovo Sasnausko „Marija, Marija“, Vinco Kudirkos Tautos giesmei – Maironio ir Juozo Naujalio „Lietuva brangi“. Tačiau Danielius Sadauskas moka ir gieda dainuoja kur kas daugiau. Apskritai visa, ką jis daro, yra unikalu. Paleido į pasaulį Martyno Mažvydo giesmes (iš aštuoniolikos į CD įgiedotų giesmių septynias savais keliais išplatino UNESCO), išdainuoja išrečituoja Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (pagal dvi 1938 metais iš Rozalijos Kairytės užrašytas gaidas); traukia (itin dažnai kviečiamas į įvairius kultūros renginius, minėjimus, mokyklas ir pan.) rinkiniuose randamas, kompozitorių dailintas liaudies dainas, dainomis virtusias poetų eiles, tad su daina nuolat atgyja (ir kiti, čia dar nepaminėti) savosios kultūros rūmą stačiusiųjų vardai – Jonas Basanavičius, Pranas Vaičaitis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vydūnas…
Maironio lietuvių literatūros muziejuje poeto 144-ųjų gimimo metinių proga buvo pristatytas naujas Danieliaus Sadausko darbas – „Baltic Optical Disc“ išleistas dviejų kompaktinių plokštelių komplektas „Dainos. Maironis“. Įrašyta 30 kūrinių, bendra trukmė 121‘54‘‘. Daug Maironio – Maironio niekada nėra per daug, nes, pasak Tomo Venclovos (citata bukletėlyje), „Maironis priklauso prie tų poetų, kurie gyvena amžinai. Maironio eilėmis ir šiandien gali alsuoti, ir šiandien gyvas malonumas skalauti gerklę jų garsais, pasiduoti jų ritmui.“ Plokštelėse, žinoma, rasime „Lietuva brangi“, „Kur lygūs laukai“, „Eina garsas“, „Oi neverk, matušėle“, „Už Rasenių, ant Dubysos“, „Sunku gyventi žmogui ant svieto“, kitas (kai kurias iš liaudies dainininkų užrašytas, vadinasi, visiškai sufolklorėjusias) dainas. Nemaža įdomybė – Zigmo Aleksandravičiaus operos „Dangutė“ (Maironio libretas „Nelaimingos Dangutės vestuvės“) Burtininko daina. Yra Maironio versta Adomo Mickevičiaus „Vilija“ su Aleksandro Kačanausko gaida, tarp itin retai girdimų – Konrado Kavecko ir Vytauto Sirijos Giros daina „Maironiui“, Jurgio Gaižausko komponuota „Trakų pilis“. Solistui paprašius (kad nenutrūktų kūrybos tradicija), dainų sukūrė Algimantas Bražinskas („Išnyksiu kaip dūmas“), Valentinas Bagdonas („Jaunos dienos“, „Aš norėčiau prikelti“), Mindaugas Urbaitis („Kas tas paslaptis suprastų“), V.Mikalauskas („Suolelis miške“). Paskutinis kūrinys – Broniaus Kutavičiaus „Reminiscencija“ balsui ir instrumentiniam ansambliui su Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Balio Dvariono gaidų atgarsiais, – gyvoji praeities ir dabarties jungtis. Duetą „Nesek sau rožės prie kasų“ su Danieliumi dainuoja Asta Krikščiūnaitė. Keletas dainų dainuojama pritariant fortepijonui (pianistai Audronė Kisieliūtė, Justinas Brūzga), kitoms akompanuoja įvairūs ansambliai, tad atlikėjų sąraše yra dar 20 instrumentininkų ir keturi orkestrai.
Šis CD gali įvairiai patraukti dėmesį. Vieniems pirmiausia gal bus įdomu paklausyti, kaip čia skamba dar labiau sudainintas Maironis, kitiems – kas nauja žinomo dainininko veikloje, dar kitiems – pažiūrėti, kaip šalia jau šimtamečių Sasnausko, Naujalio gaidų atrodo šiandieninės, ir taip toliau. Ir šiam CD galima pritaikyti žodžius, kuriais Justinas Marcinkevičius pasitiko Danieliaus Sadausko CD su Martyno Mažvydo giesmių ir „Anykščių šilelio“ įrašais: „Tikiu, kad ne vienam tai suteiks džiaugsmo, o mūsų jaunimui bus įspūdingas, neužmirštamas atradimas, padėsiantis formuotis į nacionalines vertybes besiremiančiai asmenybei.“ Aišku, taip ir bus, nes Justinas Marcinkevičius klysti negali.
Jonas Bruveris, „Literatūra ir menas“