Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui Kaunas, 2013 02 06
J.Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511, Vilnius
Gerb. Ministre,
Žiniasklaidoje esate ne kartą pareiškęs, jog Lenkijos pareigūnams ketinate pažadėti daryti nuolaidų Lenkijai Lietuvos vidaus politikoje, t. y. paklusti reikalavimams Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis, o Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vietovardyną rodyklėse dubliuoti lenkų kalba.
Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į kelis dalykus.
1. Lenkija Lietuvos lenkus traktuoja kaip savo politikos įrankį, o ne kaip „skriaudžiamus“ tautiečius. Šitai beveik atviru tekstu pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis. Cituoju:
„Jie yra geriausiai pasaulyje organizuota lenkų mažuma. Jeigu lenkai būtų taip organizuoti Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Valstijose, Brazilijoje ar Prancūzijoje, turėtume galingą diasporą, kuri turėtų politinę įtaką“ (paryškinta mano – A. B.).
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rsikorskis-lenkija-baiminasi-dar-vienos-netikros-ausros-santykiuose-su-lietuva.d?id=60509241#ixzz2K46ARjZ8
Praktiškai tai yra savos penktosios kolonos funkcijų vizija. Vadinasi, nuolaidų darymas Lenkijai (pavardžių ir vietovardžių lenkiška rašyba, paralelinės švietimo sistemos Lietuvoje kūrimas) yra Lenkijos politinės įtakos stiprinimas Lietuvoje AWPL veikėjų rankomis.
2. Politikoje su Lietuva Lenkija vadovaujasi tarpukario šovinistinėmis endekų nuostatomis, kurių netaikė ir netaiko kitoms Baltijos šalims. Iš tikrųjų reikia siekti, kad Lenkija Lietuvai taikytų tokius pat santykių kriterijus, kaip ir Latvijai. Blogų santykių priežasčių reikia ieškoti Varšuvoje, ne Vilniuje.
3. Ketinimas leisti rašyti pietryčių Lietuvos vietovardžius dar ir lenkiškai būtų nedraugiškas žingsnis Latvijos ir Estijos atžvilgiu, nes gali išprovokuoti tų šalių slavakalbes bendruomenes reikalauti atitinkamų sąlygų. Tokį nuogąstavimą yra išreiškęs Latvijos premjeras V. Dombrovskis š. m. sausio 10 d. Rygoje viešėjusiam Lietuvos premjerui A. Butkevičiui. Todėl santykiuose su Lenkija Lietuvai reikia atsižvelgti į bendrą Baltijos regiono politiką, o ne į siaurus dviejų Lietuvos rajonų politikų interesus.
Pagarbiai,
Alvydas Butkus,
Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas
1.Aš neprieštaraučiau lenkų tautybės asmenų pavardžių užrašymui,naudojant daugelyje Europos kalbų esančias raides W Q X.Jokių grynai lenkiškų raidžių neturi būti,nes tai būtų diskriminacija kitų tautų-latvių,rusų,estų,švedų,vengrų,ukrainiečių ir daugybės kitų atžvilgiu.
Bet leisti šias tris raides tik tiems,kurie patys,arba kurių bent vienas iš tėvų turėjo lenko tautybę iki 1991 metų.Nes tarybinį periodą liankai vertina kaip palankiausią lenkiškumui,labiausiai laisvą ir demokratišką.Tiems,kurie tapo liankais fašistinėje,nacionalistinėje,diktatoriškoje Lietuvoje po 1991 metų-šito neleisti.
2.Dėl dvikalbių gatvių lentelių prieštaraučiau mažiausiai.Tik reikia išsiaiškinti,kaip yra Europoje-lentelių užrašai verstiniai ar transkribuoti?Ir ar nebūna konfliktinių situacijų,pvz ar pavėlavę gelbėtojai nesiteisina,kad paklydo dėl blogai suprasto užrašo ir kas tokiu atveju atlygina žalą?
3.Dvikalbių toponiminių užrašų būti neturi,nes originaliai absoliuti jų dauguma lietuviški arba baltiški,nes lenkai masiškai prisiveisė tik 18-20 amžiuje.Pavadinimų sulenkinimas taptų vaivados Bocianskio,armijos krajovos,sovietinės pokarinės okupacinės veiklos įteisinimu,kai lietuviai buvo kankinami fiziškai,psichologiškai ir materialiai,kai jie buvo ištremiami ir net nužudomi.Tai būtų lietuvybės ir Lietuvos naikintojų pergalė.Pilsudskiniuose Vilniaus archyvuose,kurie 1940m atiteko Lietuvai,guli lietuviškos toponimikos ir pavardžių sąrašai,kurie lenkų įsakymu skubiai turėjo būti sulenkinti.Tai geriausias įrodymas,kokia toponimika Lietuvoje buvo originali.Be to tokių žinių yra ir istoriniuose šaltiniuose.
4.Visi šitie pakeitimai ir su jais susiję darbai Lietuvoje,jeigu jie bus vykdomi,turi būti finansuojami ne iš Lietuvos pinigų,nes to reikia ne Lietuvai.Didžiulei ir turtingai Lenkijai nėra problemų pagaminti Punsko apylinkėje keletą ušrašų,o mažytei neturtingai Lietuvai daugybės šimtų pagaminimas taps rimta našta.Tas pats su gatvių lentelėmis ir pavardėmis.Be to reikia žinoti,kad Lenkijoje pavardės lietuviškai gali būti rašomos tik Punsko krašte,bet net ten lietuviai dėl lietuviško užrašymo turi didelių problemų.Todėl už Vilniaus ir Šalčininkų rajonų ribų lenkiškos pavardės taip pat neturi būti rašomos.
Yra originaliai slaviški pavadinimai,kurie atsirado 18-20 amžiuje,tai tuos galima leisti.
5.O geriausia būtų įvykdyti visus ES reikalavimus ir įstatymus šiuo klausimu ir būtų padėtas taškas.Įtariu,kad pagal ES normas Lietuva yra padariusi viską,ko ES reikalauja.Ne veltui Lenkija ir LLRA kaip velnias kryžiaus bijo kreiptis į ES teisinės pagalbos.Kiek kreipėsi-viską pralaimėjo.
Gerb.A.Butkaus įžvalgos teisingos-pritariu.Norėčiau pastebėti ir tai,kad Lietuvoje niekaip neatsiranda politikų, politinės valios ir diplomatinio korektiškumo atisakyti iš viso svarstyti dėl lenkiškų asmenvardžių,dvigubų gatvių ir vietovardžių rašymo bei naujai įsigalėjusio švietimo įstatymo panaikinimo .Tiesiog draugiškai Lenkijos valdžiai pareikšti,kad minėtos problemos Lietuvoje išspręstos laikantis vietinių įstatymų normų ir tarptautinių teisės nuostatų reikalavimų.Taškas.