Dėl Punsko kaimo seniūnaitijos prijungimo prie Punsko seniūnaitijos

Punsko kaimo seniūnaitijos gyventojų prašymas Punsko valsčiaus tarybai

 

dėl Punsko kaimo seniūnaitijos prijungimo prie Punsko seniūnaitijos ir bendros seniūnaitijos Punsko pavadinimu sukūrimo

 

Europos Sąjunga jau seniai skatina mažesnius vienetus jungtis į didesnę visumą. Ji pati yra tokio jungimosi pavyzdys. Prašymas atspindi visuomenės valią. Mes, šį prašymą remiantys Punsko kaimo seniūnaitijos gyventojai, prašom jį rimtai išnagrinėti ir į jį atsižvelgti.

Tokią poziciją remia ir mūsų Vyriausybė. Finansų ministro nuomone, pernelyg išplėsta administracija – tai nereikalingos išlaidos. Nestabilią situaciją žemės ūkio produktų rinkoje sąlygojanti tiek ekonominė, tiek politinė aplinka reikalauja intensyvinti strateginį valdymą gerinančius veiksmus. Tai taikoma ne tik individualiems žemės ūkiams, kitoms valstybės ūkio šakoms, bet ir vietinėms savivaldybėms. Didesnė seniūnaitija – tai platesnės Punsko plėtros galimybės, sąlygojančios netgi nekilnojamojo turto kainų augimą.

Aukščiau nurodytų dviejų seniūnaitijų sujungimas yra pagrįstas socialiniu ir ekonominiu veiksniais:

–          Išnyksta tarp jų esančios ribos, nes administraciniame ir geodeziniame padalijime Punsko kaimo nėra. Teritoriniu atžvilgiu Punskas apima abi šias seniūnaitijas. Asmens tapatybės kortelėse ir kituose Punsko kaimo seniūnaitijos gyventojų dokumentuose bei visų valstybinių įstaigų registruose (sakykim, Mokesčių inspekcijoje) teritorinio administracinio vieneto Punsko kaimo pavadinimu nebėra.

–          Punsko kaimo seniūnaitijos dabartinis gyventojų skaičius nereikalauja atskiros seniūnaitijos funkcionavimo.

–          Punsko kaimo ir Punsko seniūnaitijų sujungimas suteiks ekonominės naudos:

• seniūnaičio institucija dabartiniame valstybės gyvenime, visų pirma dabartinėje sunkioje Punsko valsčiaus finansinėje padėtyje, yra ekonomiškai nepagrįsta. Dėl to įsipareigojame mokėti mokesčius tiesiogiai į Punsko savivaldybės banko sąskaitą. Tad į valsčiaus biudžetą pateks tai, kas patektų į inkasatorių rankas;
• seniūnaitijų sujungimas panaikins Punsko kaimo seniūnaičio funkciją, dėl to savivaldybei nereiks mokėti atlyginimo už seniūnaičio dalyvavimą Valsčiaus tarybos sesijose. Tarp kitko, šis seniūnaičių dalyvavimas yra neprivalomas.

–          Viešai vartojamas Punsko kaimo pavadinimas dažnai klaidina su juo susiduriančius asmenis ir institucijas. Tuo pačiu tai dažnai rimtai apsunkina kasdienių reikalų tvarkymą.

Mūsų administracinio susijungimo iniciatyva nėra išskirtinė. Panašus pavyzdys yra Zelionos Guros atvejis, kur 17 kaimų pastangų dėka miesto teritorija padidės keturis kartus.     

Vietinės savivaldos įstatymas sudaro galimybių esamoje situacijoje surengti konsultacijas su visuomene, kurios tik gali patvirtinti daugumos valią. Jos nėra privalomos, kadangi pateiktas prašymas yra lygiavertis ir pakankamas (vietinės savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Reikalaujama tik vieno iš šių dviejų: konsultacijų arba gyventojų iniciatyvos. Čia padėtis yra akivaizdi.

Norime pabrėžti, kad prieš daugiau kaip 20 metų nemaža Punsko kaimo seniūnaitijos gyventojų dalis išreiškė norą prijungti nurodytos seniūnaitijos dalį prie Punsko gyvenvietės seniūnaitijos. Kaip gerai atsimename, ne taip seniai pačioje Punsko gyvenvietės seniūnaitijoje buvo du seniūnaičiai. Mūsų sprendimas netaikomas prieš bet kurį konkretų asmenį, tiesiog priešingai, šis sprendimas tarnaus bendram abiejų seniūnaitijų labui. Taip pat savaime aišku, kad dėl to nebus padidintas mokesčių pagrindas.

Lig šiol šį prašymą pasirašė 50 Punsko kaimo seniūnaitijos gyventojų, nuolat gyvenančių šioje teritorijoje.

 

Punsko kaimo seniūnaitijos gyventojai