Didžiuliai – lietuviškas kaimas, apie 7 km nutolęs į pietryčius nuo Punsko. Visi kaimo gyventojai – lietuviai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo 1642 m. Didžiuliai minimi Seivų dvaro inventoriuose. Spaudos draudimo metais veikė slapta lietuviška mokyklėlė. Po 1905 m. lietuvių kultūrinis gyvenimas Didžiuliuose suaktyvėjo. 1920 m. kaime įvyko mūšis tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. Lenkams laimėjus įsitvirtino jų valdžia. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1930 m. įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius, lietuvių saviveiklos būrelis parengė apie 20 kultūrinių renginių. Vytauto Didžiojo 500-ųjų gimimo metinių proga Šv. Kazimiero draugija 1930 m. pastatė paminklą – kryžių. Antrojo pasaulinio karo metais 18 didžiuliškių šeimų buvo priverstos išsikelti į Lietuvą. Jos apgyvendintos į Vokietiją pasitraukusių vokiečių ūkiuose, šiems per vokiečių okupaciją grįžus, turėjo apleisti ūkius, atgal grįžo penkios šeimos. Po Antrojo pasaulinio karo dalis kaimo gyventojų deportuota į Lenkijos vakarines žemes. Nuo 1956 m. kurį laiką veikė lietuviška mokykla, biblioteka (uždaryta 1996 m.), choras, rengti vaidinimai. 1959 m. lapkričio 3 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos skyrius.
Teksto ir nuotraukų autorius Edvinas Marteckas
