Nuo kovo 1-osios Lietuvoje gali bankrutuoti ne tik įmonės, bet ir paprasti žmonės. Prasiskolinusiems asmenims siūloma neva lengva išeitis – tiesiog pasiskelbti nemokiu ir bankrutuoti. Tačiau paskubomis įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas užminė daug mįslių. Kad įstatymas – taisytinas, pripažįsta patys parlamentarai, tačiau rasti spragas palikta teismams.
Specialistai įspėja – įstatymų leidėjai nuėjo lengviausiu keliu ir visą atsakomybę užkrovė ant žmonių pečių, o neapdairiai paskolas daliję bankai vėl išvengs kaltės. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ragina atmerkti akis – įstatymas kupinas spragų, pavojingų žmonėms, bet labai naudingų bankams.
Pasak R. Žemaitaičio, „įsivaizduokite, jeigu bankas įvertina žmogaus turtą 200 tūkst. litų, o reali jo vertė būna vos 50 tūkstančių, vis tiek atsakomybė tenka eiliniam žmogui, o ne bankui – bankai gerai „pažulikavo“, dalijo paskolas į kairę ir dešinę, o žmonės iš savo neišprusimo tų paskolų ir prisiėmė“.
Paklaustas, kodėl įstatymų leidėjai nežaboja bankų apetito, R. Žemaitaitis atsakė: „Todėl, kad didieji bankai daro įtaką politikai“. „Naujasis įstatymas vilioja į bankroto pinkles“. VAKARO ŽINIOS
Pagal ELTĄ