Seinai-Punskas, 2012-04-27
J. E. Lenkijos Respublikos Prezidentui
Bronislavui Komorovskiui
Lenkijoje gyvenantys lietuviai, nepaisydami įvairiai istorijoje besiklosčiusių aplinkybių, visais laikais stengėsi būti tautinė mažuma, kuri siekia išlaikyti savo tautinį tapatumą, o kartu norėdama puoselėti ir išsaugoti universalias vertybes – siekia kurti gerus santykius su lenkais. Tų vertybių puoselėjimas praeityje leido ištverti pačius sunkiausius istorijos momentus ir vedė Lenkijos ir Lietuvos atgimimo link.
„Solidarumo“ įsikūrimas Lenkijoje ir vėliau Sąjūdžio Lietuvoje teikė vilčių dėl geresnio rytojaus. Išsipildė ir Lenkijoje gyvenančių lietuvių svajonės. Kartu su visuomeninėmis-politinėmis permainomis mūsų gyvenime atsirado kiti, geresni, žmogaus teisių gynimo ir tautinių mažumų teisių apsaugos standartai. Kaip pavyzdį galėtume paminėti Lenkijos mokslininkų ir inteligentų paramą lietuviams, kai šie kovojo su valdžios sprendimu Punske įkurti pasienio apsaugos užkardą. Šiandien jau žinome, kad tai buvo išmintingas ir įžvalgus poelgis.
Istorija moko, kad demokratines vertybes būtina visą laiką puoselėti, o į neigiamus veiksmus nuosekliai ir tinkamai reaguoti. Kitaip atsiranda politinės manipuliacijos ir tušti pažadai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas.
Pastaruoju metu Lenkijos lietuvių tautinės mažumos padėtis blogėja. Apie tai byloja mokyklų lietuvių mokomąja kalba tinklo mažėjimas, lietuviškų vadovėlių leidybos klausimo ignoravimas, nepakankamas lietuviškų mokyklų finansavimas. Mokiniai, besimokantys lietuviškose klasėse, finansiniu požiūriu diskriminuojami tų, kurie lanko lietuvių kalbos kaip papildomo dalyko pamokas, atžvilgiu. Tai liudija, kad trūksta geros valios spręsti gyvybiškas lietuvių bendruomenės problemas.
Praėjusių metų įvykiai – dvikalbių vietovardžių lentų tepliojimas, lietuvių kultūros paminklų išniekinimas bei pasikėsinimas prieš kitas tautines mažumas Palenkės vaivadijoje, byloja apie nacionalistinių nuotaikų augimą Lenkijoje ir pagrįstai kelia Lenkijos lietuvių nerimą. Iki šiandien šių įvykių kaltininkai nesurasti ir nenubausti. Tuo tarpu Seinų savivaldybės administracija imasi veiksmų dvikalbius vietovių pavadinimus pakabinti taip pat savo teritorijoje, prieš tai neįvertinusi susiklosčiusios situacijos ir aplinkybių, kurios privedė prie ankstesnių išpuolių Punsko savivaldybėje. Tačiau tuo pat metu vietos administracija nesutinka saugoti ir įamžinti lietuvių kultūros paveldo Seinų mieste.
Norime priminti, kad Berznyko kapinėse, kur palaidoti Lietuvos kariai, žuvę lenkų ir lietuvių kovose 1920 metais, jau keleri metai vyksta „įamžinimo pažeminant“ akcija. Prie Lietuvos karių kapų statomi nauji paminklai, kurie dar labiau provokuoja lenkų ir lietuvių konfliktą. Šiais „paminklais“ siekiama radikalizuoti lenkų nacionalistines nuotaikas ne tik Lietuvos, bet ir vietos lietuvių mažumos atžvilgiu. Toks poelgis, kaip antai žuvusių karių įamžinimas juos pažeminant – lenkų tautos tradicijoje iki šiol neturi analogų.
Maloniai prašom imtis ryžtingų priemonių, kad esama padėtis pagerėtų ir būtų sustabdytas šių pavojingų veiksmų ir poelgių eskalavimas.
Su pagarba
Jonas Vydra,
Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas
jūs teisus, bet manau, kad dauguma punskiečių irgi suvokia teisibngai Komorowskio elgesį. Tik ką mes galie padaryti. JUk negalime nepriimti prezidento, juk čia yra Lenkija, ir jis kaip ir kiekvienas politikas turi teisę kur nori važiuoti, o valdžios pareigūnai, taigi ir Punsko valsčiaus savivaldybės vadovasi, turi pareigą jį priimti.
Negalime taip pat priversti Lenkijos politikų elgtis vienaip ar kitaip. Daug svertų yra Jūsų, Lietuvos lietuvių rankose. Deja, apklausos rodo, jog šiuos seimo rinkimus laimės partijos, kurioms tikrai dzin kažkokie Lenkijos lietuviai, galiu lažytis, kad toks Uspaskich visai nieko apie punską ar seinus negirdėjęs, panašiai kaip Gapšys ar Mazuronis. Bet aišku, lenkams ir Tomaševskiui tai jie tikrai pataikaus. O mūsų situacija po rinkimų bus tikrai apgeilėtina- iš Varšuvos pagalbos, kaip matėme, nėra ko tikėtis, nes viskas tai tik politiniai žaidimai, Vilniui mūsų reikalai irgi bus dzin. Galime tik pavydėti Leituvos lenkams Varšuvos ir daugelio Lietuvos politikų palaikymo.
O jūs manot, kad jam ne dzin?
Kaip supratau – jums net nelabai aiškus šio vizito tikslas, rezultatų greičiausiai nebus jokių, nebent propagandos tikslais pademostruoti kitiems kaip neva prezidentas rūpinasi visais – štai net atvažiavo gėlių pasiimti ir plojimų paklausyti 
Tikrai – jus išnaudoja kaip tik gali. Gaila žinoma. Ir prie ko čia ta Lietuva – juk jūs esat Lenkijos pilnateisiai ir lojalūs piliečiai, o prezidentas kaišioja Lietuvą … kaip žema. Širdyje mes visuomet su jumis tautiečiai.