Kaimo rašytojai ir Seinų mėgėjų teatro bičiulei atminti
„Diena, praleista be šypsenos – prarasta diena… Skaitykite, šypsokitės, ir pasaulis jums šypsosis.“
(Jadvyga Andrulionytė-Vailionienė)
Seiniškius pasiekė liūdna žinia: „Į amžinybės kelią išėjo rašytoja J. Vailionienė“ (taip rašyta „Lazdijų žvaigždėje“). Ši žinoma Lazdijų rajono literatė, ilgametė rajoninės spaudos bendradarbė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė (nuo 1991 m.), aktyvi Šlavantų seniūnijos bendruomenės narė, puiki kaimynė ir draugė amžinybėn iškeliavo sausio 12-ąją, siaučiant pūgai. Jadvyga Vailionienė yra rašiusi: „Aš mirties nebijau, nes žinau, kad dviejų amžių niekas negyvena, o be priežasties nėra mirties.“ Nugyveno gražų, prasmingą gyvenimą, sulaukė 91-ojo gimtadienio. Sukrovė didelį kraitį: užaugino tris vaikus (sūnus jau miręs) bei parašė daugiau kaip dešimt knygų, kurios ateity pasitarnaus kaip enciklopedijos – su skambia dzūkų tarme, papročiais. Paliko liūdintį vyrą Vladą ir dvi dukras.
Jadvyga gimė 1926 01 05 Demeniškiuose (Seirijų vlsč., Alytaus apskr.), mažažemių ūkininkų Onos ir Kazio Andrulionių šeimoje. Meilę plunksnai paveldėjo iš dėdės rašytojo Albino Andrulionio. Baigė Demeniškių pradinę mokyklą. Iki 1963 m. gyveno Demeniškiuose, ištekėjusi – Avižieniuose. Dirbo pieninėje, buvo „Lenino keliu“ kolūkio apskaitininkė. Pirmąją korespondenciją rajoniniame laikraštyje išspausdino 1976 m. Rašė gyvenimo temomis su humoristiniais intarpais, dažnai straipsniuose vartojo dzūkų tarmę. Bendradarbiavo savaitraštyje „Kalba Vilnius“, taip pat „Respublikoje“, „Valstiečių laikraštyje“, „Šeimininkėje“, „Katalikų pasaulyje“, „Kloduose“, „Alytaus naujienose“, „Dzūkų žiniose“ ir kt. leidiniuose. Jos kūrinių randame kaimo rašytojų kūrybos almanachuose „Krintantis lapas-1993“ (1994), „Krintantis lapas-1994“ (1995), „Kaimo rašytojas“ (1996), Lazdijų r. literatų kūrybos antologijoje „Esame dzūkai“ (1997), „Jotvingio“ almanache, „Prie Lazdijos“ (2004, 2008), Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ almanachuose (1999, 2004). Išleido: apsakymų knygą „Trečioji duktė“ (1998), „Tokia jau lemtis“ (1999), „Argi galima pamiršti?“ (1999), „Kai kvepia pelynai“ (2000), „Apie dzūkus dzūkiškai“ (2006), „Demeniškiai – Dzūkijos žemės kampelis“ (2008).
Seinų mėgėjų teatras su gerbiama rašytoja susitiko 2004 m. vasarą Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje Šeštokuose, kur vyko teatrų festivalis „Susipažinkime“. Po to teko dar ne kartą šioje šventėje dalyvauti. Vietinis mėgėjų teatras „Sodžius“, 2015 m. šventęs savo gyvavimo 20-metį, visada Jadvygą Vailionienę tinkamai pagerbdavęs, pakviesdavęs dalyvauti, nes dažnai vaidindavęs jos parašytas pjeses. Iš gerbiamos rašytojos seiniškiai taip pat gavo keletą veikalų. Josios sukurtą „Jubiliejų“ parodė Avižienių kaimo bendruomenės salėje per Jadvygos Vailionienės 80-ąjį gimtadienį, stengdamiesi gražiai ją pasveikinti. Žavėjo šios kaimo rašytojos dosnumas ir begalė rankų darbų – tuomet surengta josios mezginių paroda. Jadvyga Vailionienė aktyviai prisidėjo rengiant Avižienių bendruomenės pirmininkui Antanui Šeštokui projektą ir leidžiant knygelę „Sustabdyta kaimo akimirka“. Ji taip pat suvedė Seinų ir „Sodžiaus“ teatrus, rašiusi abiem pjeses.
Tebus lengva Jums Lietuvos žemelė, kurią labai mylėjote, puoselėjote ir gerbėte… Užuojautos žodžius skiriame vyrui, dukroms ir „Sodžiaus“ teatrui.
Eugenija Pakutkienė, punskas.pl