Nuo Lietuvos paviršiaus dingo jau ir Marijampolė. 2011-aisiais emigranto dalią pasirinko dar 54,3 tūkst. lietuvių. Nors Europa drebinama euro krizės, tautiečiai nesibaimina vykti ieškoti laimės svetur, o populiariausiomis kryptimis vis dar išlieka Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija bei Vokietija.
Tačiau jų vieta ilgam laisva neliks, mat šalis tampa vis patrauklesnė afrikiečiams ir azijiečiams. Apie nepaliaujamai šiurpinančius emigracijos rodiklius ir jų priežastis „Vakaro žinių“ žurnalistai kalbėjosi su filosofu Krescencijumi Stoškumi.
„Į užsienį išvykstama ne kaip į dykumą, o pas savo artimuosius, pažįstamus, kurie turi šiokią tokią vietelę ir gali padėti atvykusiems lengviau prigyti. Sunkiausia išvykti buvo patiems pirmiesiems, kuriuos pastūmėjo neviltis. Deja, bet ir šiandieninėje aplinkoje, kurioje gyvename, nėra pakankamai nei socialinio aprūpinimo, nei subalansuotų įstatymų ar paprasčiausio saugumo“, – sakė filosofas Krescencijus Stoškus.
Pernai Lietuva pasipildė bemaž 10 tūkst. imigrantų. Leidimus nuolat gyventi gavo 5945, o laikinai – 3686 užsieniečiai. Maždaug tiek, kiek jų atvykdavo kasmet ir iki šiol.
Migracijos specialistai stebi, kad šalies aukštosios mokyklos, netekusios svetur studijuoti išvykusių jaunuolių, pačios ėmė vilioti studentus iš užsienio.
Daugiausia užsieniečių, studijuojančių savo lėšomis, pritraukia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus universitetas.
Tačiau pastebima, kad jaunimas atvažiuoja į Lietuvą ne tik mokytis. Pernai Lietuvoje net 30 proc. padaugėjo Rusijos piliečių. Jie paprastai čia kuria įmones ir gauna teisę laisvai keliauti po ES.
Pagal ELTĄ